M.Capas savo jubiliejinį vakarą vaidino vieną puikiausių savo vaidmenų – Poco – spektaklyje „Belaukiant Godo“, o po spektaklio jubiliato laukė kolegų staigmena, susijusi su šio teatro kūrimusi, teatro pradžia, spektakliu „Čia nebus mirties“.
Vilniaus mažojo teatro aktoriai Agnė Šataitė, Indrė Patkauskaitė, Daumantas Ciunis, Tomas Stirna, Balys Latėnas, Jonas Braškys, Kirilas Glušajevas kolegai padovanojo ištrauką iš legendinio spektaklio „Čia nebus mirties“, kuriuo prasidėjo Vilniaus mažasis teatras, o M.Capui tuomet buvo 30 metų. Šiandien panašiai tiek jo kolegoms, kurie sugalvojo šį pasveikinimą.
Spektakliu „Čia nebus mirties“ 1988 m. prasidėjo Vilniaus mažojo teatro istorija. Jo atsiradimo laikas sutapo su Lietuvos nepriklausomybės priešaušriu. Tai buvo unikalus režisieriaus R.Tumino darbas – šalis ėjo į laisvę, atsivėrė tremties tema.
„Su šiuo spektakliu buvo laimėtas pirmasis tarptautinis Baltijos šalių festivalis – vėliau įvertino norvegai, suomiai, estai.... Viskas susigėrė į šį spektaklį ir išpulsavo atgal žiūrovui“, – prisiminė aktorė Inga Burneikaitė.
Žiūrėti šio spektaklio rinkosi pilnos salės ne tik Lietuvoje, bet ir Kanadoje, Čikagoje – žiūrovai stojosi, plojo, verkė.
„Buvo gera žinoti, kad jie suprato mūsų žinią“, – šypsojosi aktorius M.Capas, kuris tame spektaklyje grodavo armonika.
Kovo 13-ąją kolegos Mindaugui padovanojo emociją, prisiminimus, jautrius žodžius, kurie skambėjo scenoje.
„Jau tris dešimtis metų gyvuoja mažasis. Neturėjome patalpų, vaidinome ne savo teatre, vaidinome statybvietėje, buvo visko – ir gero, ir blogo. Tačiau visa tai buvo mūsų. Sava. Ir visą šį nemenką laikotarpį Mažasis turėjo ir tebeturi į ką atsiremti – į mūsų Mindaugą, tikrąjį Tuminioką: patikimą, atidų, draugišką, ramų, dėmesingą, lietuvį žemaitį – ištikimai ir riteriškai nešantį Mažojo teatro vėliavą. Didelis ir šiltas, stiprus ir geras. Šalia Mindaugo kiekvienas turėjome ir turime pasitemti“, – tokiais jautriais žodžiais sveikino M.Capą kurso draugai.
Kaip aktorius M.Capas labiausiai atsiskleidė R.Tumino spektakliuose „Čia nebus mirties“ (1988 m.), Antono Čechovo „Vyšnių sodas“ (1990 m.), Nikolajaus Gogolio „Revizorius“ (2001 m.), Samuelio Becketto „Belaukiant Godo“ (2002 m.), A.Čechovo „Trys seserys“ (2005 m.).
Įsimintinus vaidmenis aktorius sukūrė ir spektakliuose „Motina“ pagal Maksimą Gorkį (rež. Kirilas Glušajevas) ir Vaižganto „Dėdėse ir dėdieniese“ (rež. Gabrielė Tuminaitė).
