Tėvynės laisvė – svarbiausia
G.Kuprevičiaus opera primena tragišką prūsų tautos likimą. Jos centre – istorinė Herkaus Manto asmenybė, kurios asmeniniai interesai nesutampa kryžiuočių nukariautos, bet laisvės siekiančios prūsų genties siekiais.
Tauta negali gyventi be vado, o jis – be savo mylimosios Kristinos. Vokiečių ordino pilyje išaugintas Mantas, atsigręžia į saviškius – išsižadėjęs asmeninės laimės ir gerovės prūsas stoja į negailestingą kovą su gimtinės pavergėjais.
„Prūsų“ partitūroje G.Kuprevičiaus įrašyta dedikacija „Išnykusiųjų atminimui, gyvųjų perspėjimui“ aktualiai skamba ir šiandienos globalaus pasaulio kontekste – silpstančios, netekusios gyvasties mažosios tautos pavojingai balansuoja ties išnykimo riba. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.
Pristatoma jau kitokia versija
LNOBT scenoje Herkaus Manto vaidmenį atliks uostamiesčio publikos numylėtinis baritonas Mindaugas Rojus. Jo mylimąja Kristina taps Rasa Ulteravičiūtė. Du dešimtmečiai, praslinkę nuo pirmosios „Prūsų“ inscenizacijos uostamiestyje, nepakeitė Kolčio vaidmens atlikėjo Kęstučio Nevulio – solistas pasirodys senuoju amplua.
„Prūsų“ pastatyme, pakeitę ankstesniuosius vaidmenis antrą kartą dalyvaus KVMT senbuviai: solistai Viačeslavas Tarasovas (Tarnas), Dalia Kužmarskytė (Lauma), Artūras Kozlovskis (Sachsė), Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys (Pasakotojai).
Vilniuje taip pat dainuos Rokas Spalinskas (Samilis), Tadas Jakas (Ragūnas), Vilius Venckus (Eisutis), Beata Ignatavičiūtė (Nomeda), Valdas Kazlauskas (Krivis), Raidas Mikovičius (Ditrichas), Rolandas Einikis (Hirchalsas), Žyniu taps baleto artistas Aurelijus Liškauskas.
Spektaklį sostinėje diriguos KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Šventosios trejybės palaima
„Jubiliejus tėra tik data. Jeigu nieko šiame pasaulyje doro nepadarei, tuomet ir sukaktuvės – anokia laimė. Kūrėjų jubiliejai labiau pastebimi, nes jų veikla – vieša, matoma, o manoji – dar ir girdima. Man pasisekė: jubiliejų švenčiu kartu su garsiais kompozitoriais Juozu Naujaliu ir Eduardu Balsiu. Vienam sukako 150, o kitam – 100 metų“, – sakė G.Kuprevičius.
Kompozitorius pabrėžė, kad šių garsių Lietuvos kūrėjų jubiliejai jam yra itin brangūs ir svarbūs prisimenant tai, ką pavyko nuveikti per savo ilgametę muzikinę karjerą.
J.Naujalio duktė Sofija Naujalytė-Didenkienė jį mokė tobuliau skambinti fortepijonu, o profesorius E.Balsys konservatorijoje atskleidė instrumentuotės paslaptis.
„Asmeninė sukaktis – lyg šventosios trejybės palaima, geras ženklas man iš aukštybių“, – šypsjoosi savo kūrybos kelią ir mokytojus prisiminęs G.Kuprevičius.
Dedikuota valstybės atkūrimui
Lietuvių kultūros atgimimo XX amžiaus pradžioje banga iškėlė tautinės operos idėją, neatsiejamą nuo valstybės kūrimo siekių. Per tą laiką ne tiek jau daug lietuviškų operų įsitvirtino scenoje ir publikos atmintyje.
To negalėtume prikišti G.Kuprevičiaus „Prūsams“ – pirmąjai nacionalinei istorinės tematikos operai, sukurtai ir pristatytai laisvę atgavusioje Lietuvoje. Dienos šviesą ji pirmąkart išvydo 1997 metais uostamiesčio scenoje.
Atnaujinti „Prūsai“ – lyg skambus varpo dūžis, kuriuo KVMT trupė pernai pasitiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. G.Kuprevičiaus kūrinį atgaivino režisierius Gediminas Šeduikis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė.
„Galėčiau ilgai ir su didžiausiu malonumu kalbėti apie pirmąjį Manto vaidmens atlikėją maestro Virgilijų Noreika, iš jo partiją perėmusį Algirdą Janutą, taip pat ir apie M.Rojų. Visi jie – man savaip įdomūs ir priimtini. Manto vaidmuo yra sudėtingas, reikalaujantis plataus ir stipraus balso“, – pasakojo G.Kuprevičius.
Atnaujinta opera nenuvylė
Atnaujintame spektaklyje M.Rojui niekuo nenusileidžia Herkaus Manto mylimosios Kristinos vaidmens atlikėja R.Ulteravičiūtė. Visi KVMT spektaklyje užimti solistai, choras ir orkestras, G.Kuprevičiaus požiūriu, yra puikūs – tikri profesionalai.
Savo nuomonės spektaklio kūrėjams nepiršęs kompozitorius per premjerą Klaipėdos Žvejų rūmuose prisipažino, jog jam malonų įspūdį paliko išgrynintas, preciziškai tikslus ir išvaizdus spektaklio režisieriaus G.Šeduikio ir jo bendraminčių scenografų darbas.
Pristatydami atnaujintus „Prūsus“ sostinėje uostamiesčio teatralai tikisi, jog KVMT gastrolės ir kitus kūrėjus įkvėps atsigręžti į nacionalinės operos aukso lobyną, skatins platesnę lietuviško repertuaro sklaidą.
