Jis dėkojo A. Liškauskui už nuoširdumą ir paramą bei visapusiškai baleto trupę palaikančiai Muzikinio teatro vadovei Laimai Vilimienei. „Tai neįtikėtina ir įkvepia! Sudėtinga nusakyti, tačiau nuostabu, kiek daug mums jau pavyko nuveikti vos per du bendradarbiavimo mėnesius“, – sakė G. Žmavcas.
Lemtinga G. Žmavco pažintis su Lietuvos pajūriu įvyko 2021 m., kai kartu su tarptautine menininkų komanda jis ruošė premjeras Klaipėdos festivalyje kaip choreografo Edwardo Clugo asistentas. Tąkart pristatyti publiką sužavėję šokio spektakliai „Stabat Mater“ ir Šventasis pavasaris“.
Tais pačiais metais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistė Ksenija Jermakova Tarptautiniame menų festivalyje „SOLO Contemporary Dance Festival“ Ankaroje (Turkija) pristatė G. Žmavco choreografinę miniatiūrą pagal specialiai šiam pasirodymui jo paties sukurtą muziką.
– Neseniai tapote Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovu. Ką jums reiškia šios pareigos? Papasakokite skaitytojams apie šią veiklos sritį.
– Išgyvenu labai pakylėtą laikotarpį. Žinau, kad vadovavimas baleto trupei – didžiulė atsakomybė, kad nuo manęs priklauso daug žmonių. Noriu jais rūpintis atsakingai ir tinkamai. Prieš atvykdamas mąsčiau, ką geriausio galiu nuveikti baleto trupei. To atsakingai klausiau savęs.
Esu tame gyvenimo tarpsnyje, kai turiu sukaupęs daug patirties, kuria galiu pasidalinti. Manau, kad meno vadovas turi turėti aiškią viziją ir įkvėpti žmones tą viziją įgyvendinti. Nusprendžiau: jei tapsiu baleto trupės vadovu, dėsiu daug pastangų vizijai ir planams įgyvendinti.
Noriu kurti tvirtus pamatus šios baleto trupės ateičiai. Noriu, kad būtume unikalūs ir atpažįstami, turėtume savo braižą. Tai svarbiausias mano tikslas. Džiaugiuosi, kad sulaukiau didžiulio palaikymo iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės ir baleto tarnybos vadovo, vyriausiojo choreografo Aurelijaus Liškausko bei visos kūrybinės komandos. Turime aiškią baleto trupės ateities koncepciją ir visi kartu pradedame ją įgyvendinti.
– Dirbate Muzikiniame teatre dar tik antrą mėnesį, o mes sunkiai spėjame net sužinoti kiek daug jums pavyko nuveikti.
– Nuo pat pradžių viskas klostosi labai sparčiai. Į trupę pakvietėme devynis naujus šokėjus. Šiuo metu joje yra 25 menininkai iš Korėjos, Japonijos, Kolumbijos, Italijos, Ukrainos ir, žinoma, Lietuvos. Džiaugiuosi, kad kuriame daugiakultūrę aplinką. Tai labai svarbu, nes šokis yra universalus. Smagu, kad baleto studijoje susipina visos šios skirtingų kultūrų ir patirčių energijos. Tai sukuria ypatingą atmosferą. Noriu sveikos, kūrybingos darbo atmosferos.
Taip pat turime naują baleto repetitorių Filipą Veverką iš Čekijos ir labai džiaugiamės, kad jis prisijungė prie mūsų. Tiek studijai, tiek scenai atnaujinome grindų dangą, ir tai yra esminė ilgalaikė investicija.
Šiuo metu stengiamės modernizuoti trupės rinkodarą ir reklamą, kuri turės didelės reikšmės bendram estetiniam baleto trupės įvaizdžiui ateityje. Norėtume pritraukti ir tarptautinę publiką, todėl daug galvojame apie tai, kas vyksta už šalies sienų.
– Ką galite pasakyti apie KVMT baleto trupę ir jos perspektyvas?
– Baleto trupė – labai jauna. Daugumai naujai atvykusių šokėjų tai bus pirmasis profesionalus šokio sezonas. Tikiuosi, kad padėsime jiems profesionaliai tobulėti ir jie čia pasiliks. Studijoje tvyro jaunatviška energija. Visi alkani darbo. Todėl turime užtikrinti, kad šokėjai galėtų išreikšti save, būti kūrybingi. Žinoma, dauguma jų yra baigę klasikinio šokio studijas, nors mūsų baleto trupė turi šiuolaikinį profilį, bet toks buvo mūsų reikalavimas dalyvaujantiems atrankoje.
Per pastaruosius kelerius metus su Muzikinio teatro baleto trupe dirbau keletą kartų, ir ji mane sužavėjo. Dabar esame dar didesni ir dar įvairesni. Manau, kad svečiams choreografams čia patiks dirbti.
– Kokias galimybes baleto artistams ir jums atvers naujasis teatro pastatas?
– Tai bus pirmasis naujai pastatytas teatras nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Tai svarbu mums visiems ir visi norime pagaliau pradėti darbą jame. Darbo sąlygos bus geros. Turėsime didelę baleto studiją, kineziterapijos kambarį ir persirengimo kambarius, nuostabų vaizdą į Klaipėdos miestą.
Įspūdinga nauja scena ir žiūrovų salė. Su šiuo nauju pastatu, elingo scena po atviru dangumi ir kitomis pasirodymų erdvėmis Klaipėda tampa svarbiu Lietuvos meno centru. Pasirūpinsime, kad mūsų kūriniuose būtų išnaudotas ne tik Klaipėdos teatro, bet ir miesto galimybių potencialas.
– Man patiko jūsų mintis, kad ateitį reikia matyti ne tik kasdienėje rutinoje, bet ir žmonių poreikyje tobulėti.
– Klaipėdos baleto trupė jau įrodė savo, kaip aukšto lygio profesionalų, poziciją Lietuvoje. Dėl to nekyla jokių abejonių. Tai liudija pastaraisiais metais statomi kūriniai. Pakvietėte vienus didžiausių tarptautinių šokių pasaulio vardų, o šokėjų technika šiuose pasirodymuose buvo labai aukšto lygio.
Turime suprasti, kad Klaipėda yra mažas miestas, todėl matyti čia kuriamus tokius kūrinius bei turėti tokią pažangią baleto trupę yra tikra dovana. Galiu drąsiai pasakyti, kad mes tampame švyturiu Baltijos šalyse.
Stengsiuosi plėsti ir skatinti šią tendenciją. Be savo statomų kūrinių, noriu prikviesti daug kviestinių choreografų – tiek tarptautiniu mastu pripažintų, tiek naujos kartos kūrėjų, kurie šiuo metu kyla pasaulinėje šokio scenoje. Manau, kad Lietuva nusipelno pamatyti, kas geriausio kuriama pasaulyje šioje srityje. Štai ką aš turiu omenyje sakydamas, kad būtina žengti pirmyn, būti atviriems pasauliui.
– Gal galite papasakoti apie premjeras, kurias ruošia baleto trupė?
– Ruošiamės iškilmingam koncertui, kuris pavasarį atidarys naująjį operos teatrą. Klaipėdos festivalyje vasarą pristatysime dvi naujas pasaulines premjeras, kurias ruošia kviestinis britų choreografas Douglasas Lee ir aš. Tai bus svarbus įvykis mums visiems ir įspūdingas artėjančio sezono akcentas.
Visą savo naujosios baleto trupės potencialą pristatysime veikalu, kuriam kuriama ne tik originali choreografija, bet ir muzika. Visus labai kviečiu atvykti į Klaipėdą ir jį išvysti!
– Kas tampa jūsų motyvacija pradėjus naujus darbus, naujus pastatymus?
– Įkvėpimo visada semiuosi iš žmonių, su kuriais dirbu. Tai mano kūrybinė komanda. Ir, žinoma, šokėjai yra mano įkvėpimo šaltinis, o tikroji magija vyksta repeticijų salėje.
Šokio artistai – tikrai nepaprasti žmonės. Jie suteikia kūrėjams savo kūną ir protą bei leidžia juos lipdyti kaip molį. Tai, ką jie gali padaryti, pribloškia. Esu dėkingas, kad turiu tokias galimybes gyvenime – būti menininku ir kurti su tiek daug talentingų žmonių visame pasaulyje.
– Kokius spektaklius labiausiai mėgstate žiūrėti ir kodėl?
– Nemanau, kad turiu tokių. Mačiau daug įvairiausių ir visada kažkas mane nustebina. Yra tiek daug gabių choreografų, o šokis nuolat tobulėja, transformuojasi ir naujai kažką paryškina... Visada ieškau kokybės ir originalumo ir tai man daro didžiausią įspūdį. Šokio pasaulyje man svarbus profesionalumas ir intelektualumas.
– Norite padidinti žiūrovų skaičių ir pritraukti auditorijos iš užsienio. Ko tam prireiks?
– Geros programos ir užtikrintos kokybės. Jei atliekamas darbas yra universalus, jis prakalbins bet kurią auditoriją. Manau, kad svarbiausia į skirtingas žmonių grupes kreiptis viena universalia kūno kalba. Tai pats tiesiausias išraiškos būdas. Mes tai darome kiekvieną dieną net nepastebėdami.
– Ar rinkodara svarbi jūsų darbe ir kodėl?
– Pandemijos laikais daugelis žmonių pirmą kartą pamatė baletą ar šiuolaikinį šokį, nes tai buvo prieinama internete. Turime suprasti, kad ne visi eina į teatrą. Kai kurie mano, kad tai ne jiems, o kai kurie neturi galimybių, tačiau pandemijos metu internetu galėjome išvysti nepaprastą aukščiausios klasės turinį.
Geriausios šokio trupės pandemijos metu nedelsiant prisijungė prie transliacijų internetu ir tai buvo teisingas sprendimas, nes jis pasiekė žmones visame pasaulyje bei pritraukė naujos auditorijos. Štai kodėl gera rinkodara šioje srityje yra labai svarbi. Noriu, kad mūsų trupė turėtų labai patrauklią, profesionalią foto– ir videomedžiagą, kad galėtume kuo geriau pristatyti save ir įkvėpti žmones ateiti į teatrą. Noriu, kad turėtume savo ženklą, vizitinę kortelę, kuri būtų atpažįstama tarptautinėje erdvėje.
– Gal planuojamos baleto trupės gastrolės?
– Per savo kaip šokėjo karjerą daug gastroliavau. Keliauti po pasaulį – vienas stebuklingiausių dalykų ir mūsų profesijos privilegija. Tai neabejotinai KVMT baleto trupės planuose ir manau, kad turėsime tam daug puikių galimybių ateityje. Būčiau labai laimingas, jei KVMT baleto trupės darbai būtų pristatyti užsienyje tarptautinei publikai. Manau, kad šokėjai taip pat būtų sužavėti.
Kaip jau minėjau anksčiau, šiuo metu yra daug neatidėliotinų darbų, kurie pamažu vykdomi. Mes viską darome žingsnis po žingsnio, apmąstydami ir atsakingai. „Rašome“ naują baleto trupės veiklos skyrių ir tai užtrunka. Tačiau ateitis atrodo šviesi.
Menininko vizitinė kortelė
G. Žmavcas yra Slovėnijos šokėjas, choreografas ir kompozitorius. Beveik du dešimtmečius jis šoko Slovėnijos Maribor nacionalinio baleto trupėje, kurdamas unikalius šokio personažus šiuolaikiniam kompanijos repertuarui. Jis šoko choreografų Edwardo Clugo, Stašos Zurovaco, Mauro Bigonzetti, Johano Ingerio, Jeano Christopho Maillot, Valentinos Turcu ir Darrel Toulon spektakliuose, su Maribor baleto trupe gastroliavo daugybėje pasaulio šalių, dalyvavo projektuose, festivaliuose.
Labiausiai pastebimas intensyvus ir produktyvus G. Žmavco darbas su choreografu E.Clugu. Pastarojo kūryba tapo postūmiu ir G. Žmavc karjerai, kūrybai bei tobulėjimui.
Kaip choreografas ir kompozitorius, G. Žmavcas kūrė ir prodiusavo savarankiškus šokio projektus, dažniausiai – kartu su ilgamete bendradarbe, šokių partnere ir bendraautore Tetiana Svetlična. Jo darbai buvo rodomi Belgrado choreografinių miniatiūrų festivalyje, „Bûhnenwerkstatt Graz“ šokių festivalyje, Šibeniko šokių festivalyje ir Solo šokių festivalyje Ankaroje (čia dalyvavo su KVMT baleto trupės soliste Ksenija Jermakova).
G. Žmavcas sukūrė naujus kūrinius Slovėnijos Maribor nacionaliniam baletui, Slovėnijos Jaunimo baletui, „NRW Junior Ballett – Ballett Dortmund“ ir Klaipėdos valstybinio muzikos teatro baleto trupei. Du nauji baleto spektakliai numatyti 2023/24 m. sezone Magdeburge ir KVMT.
Menininkas buvo nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui už geriausią 2022 metų šokio pastatymą Lietuvoje (III šokio spektaklio „Dona Kichotė“ dalis).
