Visuomenės saugumas matuotas pagal keturis bazinius kriterijus, kurie užtikrina saugumo jausmą – sveikata, gyvybė, turtas ir finansai. Tyrimą atliko „Spinter“ draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu.
Lietuvoje mažiausiai saugūs jaučiasi produktyviausi, didžiausią pridėtinę vertę kuriantys, dirbantys ir šeimas turintys visuomenės nariai.
Nesaugūs dėl savo sveikatos, gyvybės, turto ir finansų prisipažįsta daugiau nei pusė (53 proc.) 36-45 metų šalies gyventojų.
Bendras visuomenės saugumas siekia 52 proc., t.y. tokia dalis žmonių atsakė, kad jaučiasi visiškai saugūs ir greičiau saugūs. Labiausiai saugūs gyventojai jaučiasi dėl savo turto ir gyvybės, o didesnį nesaugumo jausmą išgyvena dėl sveikatos ir finansų.
„Šis tyrimas siekia įvertinti Lietuvos žmonių savijautą ir potencialą kurti šalies gerovę. Deja, toji visuomenės dalis, kuriai tenka didžiausia našta kuriant gerovę, auginant naują kartą ir nuo kurios priklauso valstybės gyvenimo sėkmė, jaučiasi pati nesaugiausia“, - sako „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Jo teigimu, rodiklis, kad vos pusė žmonių sakosi besijaučiantys saugūs dėl pagrindinių savo gyvenimo poreikių, verčia nerimauti. Nesaugūs žmonės reiškia nesaugią visuomenę, kurioje mąstoma apie išlikimą, bet ne apie visuomenės augimą ir naujus siekius.
Trūksta finansinio stabilumo
„Turto ir finansinio saugumo klausimai susiję su žmonių jau sukauptu turtu ir galimybėmis jį išsaugoti bei su esamomis pajamomis ir jų stabilumu. Dėl savo turto jaučiasi saugūs 58 proc. Lietuvos visuomenės.
Saugiausi yra pagyvenę žmonės - kuriems per 56 m. Mažiausiai šioje srityje apsaugoti darbingo amžiaus gyventojai – tai greičiausiai lemia faktas, kad šio amžiaus žmonės turi įsigiję turto pasinaudodami banko paskolomis, tačiau tų paskolų dar nėra grąžinę, taigi gyvena dar nevisiškai savuose namuose. Na, o pajamų nestabilumas, be abejo, lemia, kad būtent dėl finansinės savo dalies mūsų šalies gyventojai nerimauja labiausiai“, - teigė M. Jundulas.
Jis atkreipė dėmesį į naujausius Statistikos departamento duomenis, kad paskutinį ketvirtį vėl fiksuojamas darbo užmokesčio kritimas. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis išlieka neigiamas. Gaunamas vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje toli gražu neužtikrina pragyvenimo minimumo, ypač jei kalbama apie šeimas, turinčias vaikų.
„PZU Lietuva“ vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos šeimos jaučiasi kur kas nestabiliau nei šeimų neturintys asmenys, nepaisant didesnių galimybių dviem suaugusiems žmonėms „amortizuoti“ galimas finansines duobes, mat šiems žmonėms tenka ir didesnė atsakomybė ne tik dėl savo, bet ir dėl šeimos, vaikų, būsto, santaupų.
40 proc. turinčiųjų šeimas tvirtino esantys ramūs dėl savo finansinės padėties, tuo tarpu tarp neturinčiųjų šeimos šis procentas buvo 43 proc.
„Kiek nustebino faktas, kad vyresnio amžiaus gyventojai prisipažįsta gyvenantys stabiliau nei jaunesnioji karta. Iki šiol valstybė didelį dėmesį buvo sutelkusi į vyriausios gyventojų kartos poreikius. Tačiau pensijos sulaukę žmonės nejaučia didesnio pavojaus savo turtui ar gyvybei, net finansinį savo saugumą jie vertina kur kas pozityviau. Ši visuomenės dalis turi daugiausiai nekilnojamojo turto ir mažiausiai paskolų“, - teigia M. Jundulas.
Abejojama sveikatos ir teisėtvarkos pagalba
„PZU Lietuva“ vadovas teigė, kad atsakymai apie žmonių požiūrį į saugumą dėl sveikatos rodo gyventojų požiūrį į sveikatos apsaugos sistemą ir pasitikėjimą ja. Tik pusė (52 proc.) visuomenės mano, kad jie sulauks tinkamos pagalbos sutrikus sveikatai. Pasak M. Jundulo, pozityviai sveikatos saugumo aspektą vertinančiai visuomenės daliai priklauso ir jaunimas, kuris dar neturi sveikatos bėdų ir nesikreipia gydytojų paslaugų.
Vidurinioji dirbančių žmonių karta sveikatos klausimu jaučia kur kas didesnį nerimą, ypač tai pasakytina apie mažesnes pajamas gaunančius žmones. M.Jundulas tai vertina kaip įrodymą, kad žmonės Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą iš esmės traktuoja kaip mokamą.
Nerimą dėl galimų grėsmių gyvybei išsakė apie 43 proc. apklaustųjų – šiai daliai mūsų teisėtvarkos sistema ir jos galimybės nekelia didesnio pasitikėjimo.
M. Jundulo manymu, tokį aukštą visuomenės nesaugumo lygį reikėtų vertinti kaip gana svarbų ženklą ne tik politikams, bet verslui. „Nesaugiai besijaučiantys žmonės yra gana didelis stabdis ir ekonomikai, nes šie žmonės bus linkę maksimaliai riboti savo poreikius, aukojant net gyvenimo kokybės sąskaita“, - mano „PZU Lietuva“ direktorius.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su PZU Lietuva.
