Lydimi Didžiosios Britanijos advokatų buvę banko „Snoras” akcininkai 53 metų R. Baranauskas ir 36 metų rusas Vladimiras Antonovas penktadienį atvyko į Londono Vestminsterio magistrato teismą.
Po kelių mėnesių pertraukos šis teismas ėmė nagrinėti buvusių banko vadovų ekstradicijos bylą.
Šiam teismui pateiktas jau trečias iš Lietuvos atsiųstas Europos arešto orderis.
Teismas nusprendė posėdį atidėti iki liepos 27-osios.
Tuo metu Lietuvoje dirbantys bankininkų advokatai bando įtikinti Vilniaus apygardos teismą (VAT), kad suimti R.Baranausko ir V. Antonovo nėra prasmės, ir prašė panaikinti suėmimą jiems skyrusio Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo nutartis.
Ar jiems bus skirtas suėmimas, VAT paskelbs pirmadienį.
– Kodėl R. Baranauskas, jūsų nuomone, neturi būti suimtas? – „Lietuvos rytas” paklausė buvusį banko „Snoras” valdybos pirmininką ir prezidentą ginančio advokato Irmanto Dobilo.
– Šioje byloje – keista situacija. R. Baranauskui tebegalioja suėmimas, kurį teismas skyrė praėjusių metų lapkritį.
Birželio 1-ąją Vilniaus 2-asis apylinkės teismas suėmimą skyrė dar kartą.
Motyvai – tie patys. Vadinasi, įtariamasis dėl to paties suimtas du kartus.
– Kokie suimti R. Baranauską nusprendusio teismo motyvai?
– Pagrindinis prokuroro motyvas – esą R. Baranauskas atsisako būti išduotas Lietuvai. Oficialiai tai reiškia, kad jis slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo.
Bet pasižiūrėkime į šios bylos faktus ir chronologiją.
Kai tapo žinoma, kad R. Baranauską ir V. Antonovą ketina apklausti prokurorai, jų gynėjai iš Anglijos iš karto susisiekė su ikiteisminį tyrimą organizuojančiu prokuroru.
Advokatai prašė suderinti jų atvykimo laiką, kad galėtų įteikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus.
Suderinę laiką ir vykdami pas prokurorą per radiją išgirdome, kad R.Baranauskui ir V.Antonovui jau išduotas Europos arešto orderis – vadinasi, jie neteko galimybės atvykti į Lietuvą duoti parodymų.
Teisiškai yra galimybė sustabdyti Europos arešto orderio galiojimą, kad įtariamasis galėtų atvykti į Lietuvą ir būti apklaustas. Mes to prašėme ir žodžiu, ir raštu. Šis prašymas buvo atmestas.
Po kiek laiko paprašėme apklausti Londone esančius įtariamuosius Baudžiamojo proceso kodekso leistinomis priemonėmis. Apklausti atsisakyta.
Tai koks pagrindas kalbėti apie slapstymąsi?
Jų buvimo vieta prokurorui žinoma kuo puikiausiai, tai jis patvirtino ir teisme.
Dabartinė situacija – tarsi užburtas ratas. Buvusiems „Snoro” vadovams skirtas dvigubas suėmimas.
Prokurorai sako, kad jie slapstosi, bet atvykti į Lietuvą jie negali.
Anglijoje paskirta kardomoji priemonė jiems draudžia įsigyti kelionės dokumentus į Lietuvą.
– Kodėl tuomet teigiama, kad R. Baranauskas slapstosi?
– Jis atsisako būti išduotas Lietuvai.
Tai – teisėta gynybos priemonė, kuri negali būti traktuojama kaip Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas.
– Kas bus, jeigu VAT atmes jūsų skundus ir „Snoro” akcininkams skirs suėmimą – Lietuvos pareigūnai siųs raštą į Angliją ir juos ten suims?
– Tokiu atveju teismas siųs į Angliją dar vieną Europos arešto orderį.
Jis bus pateiktas Vestminsterio magistratūros teismui, kuris svarstys jų ekstradicijos galimybę.
– Kokie apribojimai šiuo metu taikomi Londone gyvenančiam R. Baranauskui?
– R. Baranauskas yra sumokėjęs užstatą, paimtas jo pasas, jam draudžiama įsigyti kelionės dokumentus, kad neišvyktų į kitą šalį.
Įtariamasis šių priemonių laikosi – jų nepažeidinėja ir jokių nuobaudų nėra turėjęs.
Tik kyla klausimas, kodėl Anglijoje užtenka švelnių kardomųjų priemonių, o Lietuva reikalauja tik suėmimo.
Pagal Lietuvos įstatymus, suimti įtariamąjį galima tuomet, kai jis slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo arba gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, suėmimas – griežčiausia ir tik išimtiniais atvejais taikoma kardomoji priemonė.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto statistikos duomenimis, Lietuvos teismai 2007–2011 metais vidutiniškai per metus įtariamuosius leido suimti po 1800 kartų, švelnesnės priemonės taikytos po 50–60 kartų.
Ši statistika rodo, kad Lietuvoje suėmimas – pagrindinė, o ne kraštutinė priemonė.
– Gal prokurorai jau paskelbė, kuo konkrečiai įtariami R. Baranauskas ir V. Antonovas?
– Kol kas ne. Praėjusių metų lapkritį buvo teigiama, kad jie esą galėjo pasisavinti 987 milijonus litų.
Gegužės pradžioje paskelbta, kad tie 987 milijonai sumažėjo iki 700 milijonų litų, o po 24 dienų ši suma padidėjo iki pusantro milijardo litų. Klausimas – kodėl?
Šiandien advokatams nėra suteikta galimybės susipažinti su dokumentais, kurie patvirtintų šias sumas. Jie dar nebuvo pateikti ir teismui.
– Ar R. Baranauskas Londone gyvena su šeima?
– Kiek žinau, dalis šeimos narių gyvena Londone, kiti atvyksta jo aplankyti.
– Prieš kelis mėnesius Londono teismui buvęs bankininkas skundėsi prasta sveikata. Kaip jis jaučiasi dabar?
– Be abejo, kiekvienam žmogui tokioje situacijoje yra nelengva.
Negalėčiau kalbėti apie savo kliento sveikatos būklę, tačiau, kiek žinau, jis ilgisi namų ir nori sugrįžti.
– Kodėl tuomet atsisako būti sugrąžintas į Lietuvą?
– Lietuvoje jis nesitiki objektyvaus teismo. O kas norėtų būti čia teisiamas po tokių pareiškimų ir komentarų?
– O kas šiuo metu gyvena R. Baranausko namuose Lietuvoje?
– Kažkas iš jo šeimos narių.
Kiek man žinoma, Lietuvoje esantis jo turtas areštuotas.
Čia taip pat įdomi situacija. Asmeniui pareiškus įtarimus, areštuojamas turtas, visos piniginės lėšos, draudimo išmokos. Tad iš ko žmogui gyventi?
Niekam nerūpi tai, kad reikia mokėti už elektrą, žiemos metu – už šildymą, pagaliau parduotuvėje reikia nusipirkti maisto.
Ikiteisminis tyrimas dažnai užtrunka ilgai, tad gyvenk, kaip nori. Čia ne tiktai mano kliento, bet visos sistemos problema.
– Ko tikitės iš teismo Londone?
– Tikimės, kad jis objektyviai įvertins esamą situaciją.
Tai labai sudėtingas procesas. Dar nekyla klausimų, kas laimės šį teismo procesą. Klausimas – kas labiau pralaimės?
Mano ginamasis jau pralaimėjo. Tai, ką kūrė dvidešimt metų, prarado akimirksniu.
Pralaimėjo ir valstybė – dingo ir banke sukurtos darbo vietos, ir mokesčiai, ir šimtai milijonų juridinių bei fizinių asmenų lėšų, ir kol kas visai neaiški proceso baigtis.
