„Akivaizdu, kad tai yra sprendimas, prieš kurį protestuoja viena iš Lietuvos politinių partijų. Tikimės, kad tai visiems dar kartą parodo, jog problemos tarp Lenkijos ir Lietuvos nekyla dėl kažkokių išankstinių Lenkijos pusės nuostatų. Jos kyla tik iš to, ką daro ar ko nedaro Lietuvos pusė“, - pareiškė R. Sikorskis Lenkijos radijui.
Jis sakė, kad šį atvejį tiria Europos saugumo ir bendradarbiavimo asociacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras.
Šią savaitę VRK perkėlė Vilniaus rajono Sužionių ir Skirlėnų kaimus iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) kandidatą palaikančios Širvintų-Vilniaus rinkiminės apygardos į „lietuvišką“ Molėtų-Švenčionių apygardą.
Šiose apylinkėse yra 1,2 tūkst. rinkėjų. Surašymai rodo, kad abiejuose kaimuose dominuoja lenkiškos tautybės gyventojai. Per 2008-ųjų Seimo rinkimus LLRA kandidatas šiose apylinkėse surinko 650 balsų, jo pagrindinis konkurentas – vos 60 balsų.
Dėl VRK sprendimo LLRA lyderiai skundėsi ESBO atstovams, teigiama akcijos pranešime. „Neabejotinai tai yra dar vienas bandymas suskaidyti lenkų balsų galią“, - rašoma pranešime.
VRK sako, kad apylinkės pakeistos, nes viena apylinkė yra per didelė, kita – per maža. Po pertvarkos Širvintų-Vilniaus apygardoje liko 43,7 tūkst. rinkėjų, ji neteko 2,6 proc. rinkėjų. Šiek tiek padidėjusioje Molėtų-Švenčionių apygardoje dabar yra 32,2 tūkst. rinkėjų.
O LLRA piktinasi, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, kuriuose ši partija turi didelį palaikymą, yra įtraukiami į rinkimų apygardas kartu su kitais rajonais, taip sumažinant lenkų persvarą.
„Jei VRK vadovautųsi Europos standartais, 4 apygardose lenkai sudarytų daugumą ir turėtų daugiau atstovų Lietuvos parlamente“, - teigiama pranešime.
„Vilniaus rajonas – didžiausias Lietuvoje – galėtų turėti dvi savarankiškas rinkimų apygardas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jo gyventojai turi balsuoti kartu su Šalčininkų, Širvintų, Trakų rajono ir Vilniaus miesto rinkėjais. Dabar planuojama įkurti dar vieną bendrą su Švenčionių ir Molėtų rajonais rinkimų apygardą, tai būtų nepatogu gyventojams ir neefektyvu ekonominiais sumetimais. Tai bus savotiškas antirekordas, nes Vilniaus rajonas turės bendras rinkimų apygardas net su šešiomis savivaldybėmis, kai kiti sudaro jas su viena ar dviem savivaldybėmis“, - teigiama LLRA pranešime.
VRK taip pat kaltinama pažeidus Europos Tarybos Venecijos komisijos nutarimus, nes, LLRA teigimu, ši komisija siūlo apygardų ribų nekeisti likus mažiau kaip metams iki rinkimų.
VRK vadovas Zenonas Vaigauskas LLRA kaltinimus neigė. Jo nuomone, tokiais pranešimais LLRA siekia mobilizuoti savo rinkėjus.
„Matau tik mobilizavimą. Jie dabar sakys, „mūsiškius muša“, nors jokių rimtų pakeitimų mes nedarėme“, - sakė Z. Vaigauskas.
„Ką pakeitė tie du kaimai? Per visą Lietuvą pakeitimas palietė 0,035 proc. rinkėjų – ar tai suskaidė lenkų balsus?
Nesupratu kaltinimo esmes. Kokia čia nelaimė? Ar lenkas nėra Lietuvos pilietis? Ar rinks nebe Lietuvos Seimą? Ar lenkas negali balsuoti už kitas partijas? Ar lietuvis negali balsuoti už LLRA? Ar perkėlimas iš apygardos į apygardą pakeičia galimybę balsuoti pagal daugiamandatę apygardą?
Ar ten ypatingi žmonės gyvena, ar ten eina ypatinga riba, tik mes nežinome tokio dalyko? Ar reikia ypatingas lenkų apygardas sudarinėti? Ar lenkų rinkimų akcijų apygardas? Ar yra Lietuvoje LLRA nubrėžusi draustinio ribas, getą įkūrė lenkų rinkėjams? Ar turime mes įkurti getą, kur negaliotų įstatymai? Kodėl tai kitoms mažumoms neužkliūva?“ - piktinosi Z. Vaigauskas.
Pasak jo, LLRA rinkimų komisijos prašė perdaryti abi apygardas, kad būtų atskiros Molėtų-Širvintų bei Vilniaus-Šalčininkų apygardos. Taip pat buvo prašoma sumažinti apygardų Kaune ir padauginti apygardų Vilniuje.
„Jei būtume darę Vilniaus mieste pakeitimus, kaip siūlė LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis, tai būtų pakankamai radikali pertvarka, ji liestų ne 0,035 proc., o 10-15 proc. rinkėjų. Ar tada irgi būtume kaltinami, kad radome būdą perkelti rinkėjus pagal tautinę nepriklausomybę? Jei pakeiti ką nors - blogai, nepakeiti - dar blogiau“, - sakė Z. Vaigauskas.
Pasak jo, LLRA galbūt rengiasi būsimai rinkimų apygardų reformai. Dabartinės apygardos buvo sudarytos 1989-1992 metais, nuo tų laikų šalyje įvyko rimtų demografinių pasikeitimų.
„Apygardų ribų reforma neišvengiama. Ar jau ruošiamasi kaltinimams, kad pertvarkoma ne pagal tautines riba?“ - klausė VRK vadovas.
LLRA šiuo metu Seime turi 3 atstovus, išrinktus vienmandatėse Vilniaus-Šalčininkų, Širvintų-Vilniaus ir Vilniaus-Trakų apygardose. Daugiamandatėje apygardoje partija mandatų negavo, nes neperžengė 5 proc. palaikymo barjero.
