Išplaukė gaudyti ne žuvų, o tinklų

Vakar į pirmąjį reisą išplaukė laivas, kurio įgula Baltijos jūroje trauks ne žuvis, o žvejų pamestus ar nuskendusius tinklus. Per vasarą ketinama iškelti maždaug šešias tonas tinklų.

Laivu „Romaste” plaukiantys klaipėdiečiai narai Baltijos jūroje ketina per vasarą sužvejoti šešias tonas tinklų.<br>A. Pilaitienė
Laivu „Romaste” plaukiantys klaipėdiečiai narai Baltijos jūroje ketina per vasarą sužvejoti šešias tonas tinklų.<br>A. Pilaitienė
Daugiau nuotraukų (1)

Aušra Pilaitienė ("Lietuvos rytas")

Jul 13, 2012, 8:42 AM, atnaujinta Mar 18, 2018, 5:03 AM

Kasmet Baltijos jūroje dėl įvairių priežasčių lieka nuo 5500 iki 10 tūkst. tinklų ir tralų. Juos nuo laivų nuneša audros ar vandens srovės, supjausto laivų sraigtai, o kartais žvejai patys taip atsikrato susidėvėjusios žvejybos įrangos.

Nusėdę jūros dugne ar ant nuskendusių laivų liekanų jie apauga dumbliais ir toliau dirba savo darbą – į tinklų spąstus įkliūva ir žūsta žuvys, paukščiai, kartais – ir jūros gyvūnai.

Pasitaikė tragedijų, kai įsipainioję į tinklus žuvo žmonės – pernai juose užduso du Lenkijos narai.

Tinklai bus traukiami tose vietose, kuriose dažniausiai žvejojama – aplink jūros vartus, ties Juodkrante, Karkle, Šventąja.

Atsižvelgiant į mūsų priekrantėje vyraujančias sroves buvo pasirinktos zonos, kuriose dugnas nelygus, yra riedulių arba stambių morenos luitų, nes jose tinklai įstringa.

Tinklai bus traukiami dvidešimt dienų ir priekrantėje, ir 20 metrų gylyje. Prireikus Klaipėdos universiteto povandeninių tyrimų centro narai ners ir į 25–30 metrų gylį.

Ištrauktus tinklus mokslininkai išmatuos, nustatys, iš kokių medžiagų jie pagaminti, bandys aiškintis, kada jie buvo prarasti, kas jų savininkas, kiek ir kokių žuvų į juos įkliuvo.

Dalis radinių bus perduota perdirbėjams, kai kurie jų papildys Lietuvos jūrų muziejaus ekspoziciją, galbūt taps kavinių ar barų interjerų dalimi.

Sukurtoje specialioje duomenų bazėje internete žvejai galės pranešti apie prarastus tinklus.

„Po Švedijos vandenyse atliktų tyrimų paaiškėjo, kad šios šalies žvejai per metus paranda maždaug 165 kilometrus tinklų. Jais per tą patį laiką būtų galima sugauti 200–300 tonų menkių, – sako projekto vadovas Robertas Staponkus. – Tuomet visoje Baltijos jūroje per metus gali būti pametama iki 1320 kilometrų tinklų – jais būtų galima pertverti Baltijos jūrą iš šiaurės į rytus 18 kartų”.

Parengtas specialus projektas

Švarinti Baltiją ėmėsi projekto „Pamestos žvejybinės įrangos surinkimas Baltijos jūroje” nariai.

Projektą įgyvendina Lietuvos gamtos fondas ir Pasaulio gamtos fondas Lenkijoje, finansuoja Švedijoje įsteigtas fondas „Baltic Sea 2020”. Bendra jo vertė – 1 mln. 287 tūkst. litų.

Darbai Lietuvai priklausančiuose teritoriniuose vandenyse truks iki kitų metų kovo mėnesio ir kainuos 517 tūkst. litų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.