Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, elektroninio balsavimo įteisinimas yra tik laiko klausimas, o norint panaikinti dvigubos pilietybės ribojimą, anot žurnalisto Vido Rachlevičiaus, pirmiausia reikėtų kalbėti apie Konstitucijos keitimą.
Dvigubos pilietybės suteikimą riboja Konstitucija
Daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų pasisako prieš dvigubą pilietybę. Tačiau kitos apklausos metu, dvigubos pilietybės šalininkai teigė, kad minėtieji 80 proc. pasisakė už dvigubos pilietybės ribojimo panaikinimą.
Vidas Rachlevičius paaiškino tokį duomenų neatitikimą: pastarosios apklausos klausimo formuluotė skambėjo kiek kitaip: „Ar norėtumėte, kad jūsų vaikai, išvykę iš Lietuvos, turėtų Lietuvos pilietybę?“ Taigi akivaizdu, kad visuomenės dauguma neturi kategoriškos nuomonės. Vidas Rachlevičius akcentavo, kad dvigubos Lietuvos pilietybės suteikimą riboja Konstitucija, kuri numato tik retas išimtis: „Jeigu mes gerbiame įstatymus ir norime jų paisyti, turėtume atsisakyti iliuzijų panaikinti dvigubos pilietybės ribojimą.“
V.Rachlevičius primena ir aplinkybę, kad norėdamas gauti atitinkamos valstybės pilietybę, asmuo privalo tai šaliai prisiekti. Taigi dvigubos pilietybės atveju kyla daugybė didesnių ar mažesnių probleminių, gana sunkiai išsprendžiamų klausimų.
Nežinomas tikslus Lietuvos piliečių skaičius
„Jeigu kalbame apie elektroninio balsavimo sistemą, neminėdami dvigubos pilietybės problematikos, viską būtų galima išspręsti techniškai.
Nenoras įdiegti elektroninio balsavimo yra senosios kartos nusistatymas“ – dėstė V. Rachlevičius.
Taip pat paminėtina ir toji aplinkybė, kad nėra aiškus tikslus asmenų, turinčių dvigubą pilietybę, kiekis, nors spėjama, kad tokiems žmonėms suskaičiuoti gali prireikti šešiaženklio skaičiaus. Tai apsunkina ir rinkimų el. balsavimo organizavimą.
Visuomenėje nėra vieningos nuomonės
Šeštadienį vykusios diskusijos „Kodėl vis dar nesiryžtame elektroniniam balsavimui?“ metu buvo aptartos ir kitos el. balsavimo įvedimą stabdančios aplinkybės: programinių programų netobulumas, galimas nepatikimumas, konservatyvus visuomenės požiūris, paminėtas ir finansinis aspektas – klausiama, ar investicijos būtų tolygios pasiektam rezultatui.
Informacinių technologijų specialistas Emilis Dambauskas priminė, kad Olandijoje buvo įdiegta ši aptariama sistema, tačiau po kurio laiko valstybė jos atsisakė. „Balsavimas internetu yra ne kas kita, kaip tiesiog 2000 metų mada“ – teigia E. Dambauskas.
Tuo tarpu Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas teigė, kad „el.balsavimo sistemos įdiegimas anksčiau ar vėliau įvyks labai natūraliai. Tik laiko klausimas, kada tai bus.“
PLJS2012 metu šeštadienį buvo skaitomas vienas pranešimas bei vyko pora diskusijų el. balsavimo sistemos įdiegimo ir dvigubos pilietybės ribojimo panaikinimo problematikai aptarti. Minėtuose renginiuose dalyvavo ne tik Lietuvos specialistai, tačiau ir dalis į PLJS2012 atvykusios lietuvių išeivijos, tokių kaip Čikagos universiteto profesorius Moacis Pereira.
