Juk tai jis išrado naujovišką valstybės įmonių valdymo procesą nuotoliniu būdu – telefonu. Vėliau išgarsėjo kaip peilį vaiko vežimėlyje palikęs ir sąmokslo teoriją akimirksniu sukurpęs fantastas.
Praėjusią savaitę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime patarėjas vėl sužibėjo. Šįkart diskusijų ugnį įžiebė jo pareiškimas, kad Lietuvoje jaunimui darbo nėra ir nebus.
„Nebus tol, kol jaunimas pats nesukurs darbo vietų. Valstybė nieko negali atimti ir negali nieko duoti. Tu, žmogus, jau turi viską, ką gali turėti, ir viskas priklauso tik nuo tavęs. Arba tu turi smegenų sulčių, arba neturi”, – dėstė M. Majauskas.
Reikia pripažinti, kad jis yra teisus. Lietuvoje verslumas (ir ne tik jaunimo) yra apgailėtino lygio. Nuo 2005-ųjų iki praėjusių metų tūkstančiui šalies gyventojų tenkančių įmonių skaičius mažai keitėsi – svyravo tarp 17 ir 20. Įskaičiavus su verslo liudijimais ar be jų dirbančius asmenis bei ūkininkus – nuo 38 iki 50.
Palyginti su kai kuriomis ES šalimis, šie skaičiai – kokius triskart mažesni. Nejau verslas lietuviams visiškai svetimas? Neatrodo. Antai pavasarį paskelbti daugelyje pasaulio šalių vykdyto tyrimo „Globalaus verslo stebėsena” rezultatai. Pasirodo, daugiau nei 50 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai žiūri į verslininkus ir norėtų patys būti sau ponai.
Valstybė jiems ne juokais eina į pagalbą. Prikurta įvairių skatinimo strategijų ir fondų. Bėda viena – visa tai nelabai paveiku. Antai nuo 2009-ųjų veikiančiame verslumo skatinimo fonde, iš kurio pusvelčiui paskolas gali semtis pradedantieji verslininkai, yra daugiau nei 40 mln. litų. Tačiau per porą metų neišdalyta nė 10 milijonų.
Pamėginę naudotis šiomis lengvatomis žmonės susiduria su įvairiomis biurokratinėmis kliūtimis. Taip aukštesniajame valdžios sluoksnyje kilusi išties gera iniciatyva atsitrenkia į žemiau esančių biurokratų pastatytą sieną.
Įmanoma ir netgi būtina rasti kuo įvairesnių verslo skatinimo būdų. Kad ir atleisti pradedančiuosius nuo mokesčių metams ar dvejiems – jei jie atsistos ant kojų, vėliau atseikės į biudžetą su kaupu.
Tad šiuo atveju M.Majauskas, užsiminęs apie tai, kad valstybė negali niekuo padėti, jau nėra visiškai teisus.
Nemažai jaunų lietuvių savo verslą pradeda užsienio šalyse. Visi kaip vienas tvirtina, kad ten – viskas daug paprasčiau. Tai įrodo ir pasaulinis tyrimas „Doing Business”. Nors pagal verslo sąlygas Lietuva šiame reitinge užima neprastą 27-ąją vietą, per metus nusirista per porą pozicijų.
M.Majauskas tvirtina, kad kalčiausi – bankai, atsisakantys finansuoti verslininkus. Tačiau šis teiginys – daugiau nei ginčytinas. Viena vertus, kol visi Lietuvoje bankai dar nenacionalizuoti, nei premjeras, nei juolab jo patarėjas neturi jokios teisės įsakinėti, kam ir kada suteikti paskolas.
Antra – tame pačiame „Doing Business” tyrime nuo 2011 iki šių metų Lietuva pagal sąlygas gauti paskolą išties nusmuko iš 45-osios iki 48-osios vietos pasaulyje. Tačiau pagal kai kuriuos kitus parametrus, kurie priklauso beveik vien nuo valstybės pastangų, nuosmukis – dar didesnis.
Ką gali pakomentuoti valstybės valdoma LESTO, jei Pasaulio bankas nustatė, kad pagal galimybes prisijungti prie elektros tinklo mūsų šalis nusirito iš 67-osios į 81-ąją vietą?
Pagal sąlygas pradėti verslą – iš 89-osios į 101-ąją.
Galbūt geriau būtų valdininkams patiems imtis darbų? Juk tas pats M.Majauskas, padirbėjęs samdomą darbą užsienyje, rado šiltą užuovėją A.Kubiliaus dešinėje.
Lieka tikėtis, kad pasibaigus šios Vyriausybės kadencijai gudragalvis pats parodys pavyzdį ir imsis verslo. Gal tuomet prabils kitaip.
