Pirmadienį vyriausybei turėjo būti pristatyti Ekspertų komisijos pasiūlymai dėl Sovietų Sąjungos okupacijos žalos atlyginimo. Vyriausybė iki šio klausimo nepriėjo, jis atidėtas svarstyti antradienio posėdyje.
Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis sakė, jog „komisijos išvadose yra viena kita įdomesnė mintis“, bet plačiau nekomentavo.
Skubėti skatina rinkimai?
Ekspertų grupės pirmininkė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė teigė, kad siūlomos nuostatos galbūt bus paviešintos antradienį, po vyriausybės posėdžio, jei viešumui pritars jos nariai.
Ekspertų komisijos išvados ir nuostatos taps veiksmų plano pagrindu deryboms su Rusija dėl SSRS okupacinio režimo padarytos žalos Lietuvai atlyginimo.
Dokumentų projektai sudėtingoms, tarptautinių pasekmių galinčioms turėti deryboms parengti labai greitai – truputį daugiau kaip per mėnesį. Ekspertų komisija, kurią sudaro Užsienio reikalų, Teisingumo, Kultūros ministerijų atstovai, politinių kalinių ir tremtinių organizacija, istorikai, buvo sudaryta šių metų gegužės pabaigoje.
Jau liepos 3 d. komisija pateikė derybines nuostatas ir veiksmų planą siekti atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą.
Tokią skubą, matyt, skatina artėjantys Seimo rinkimai, valdžia nekantrauja rinkėjams įrodyti, kad ji nenuleidžia rankų, spirdama SSRS įsipareigojimus perėmusią Rusiją atlyginti Lietuvai už 1940 – 1990 m. okupaciją.
Ragina neprarasti vilties
Ekspertų darbo skubotumą liudija ir tai, kad ji iki galo neišnagrinėjo ankstesnių komisijų dokumentų – juk kompensacijų iš Maskvos Lietuva reikalauja jau nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios, apie tai net sukurti anekdotai.
Paklausta, ar yra ženklų, leidžiančių tikėtis teisingumo iš Rusijos pusės, komisijos pirmininkė T.B. Burauskaitė atsakė:
„Niekada neverta prarasti vilties. Prieš du dešimtmečius totalitarine valstybe mūsų vadovėliuose buvo vadinama tik nacių Vokietija, dabar ir komunistinis SSRS režimas vertinamas kaip totalitarinis“, – istoriniais argumentais optimizmo bandė įkvėpti genocido ir rezistencijos centro direktorė.
Ji atkreipė dėmesį, kad rengiantis deryboms su Rusija verta atidžiai išnagrinėti ir tuos istorinius dokumentus, kurie iš pirmo žvilgsnio nepalankūs Lietuvai. Vienas tokių – 1945 m. Potsdamo konferencijos nutarimai.
Vokietiją nugalėjusių šalių koalicijos vadovai – SSRS diktatorius Josifas Stalinas, Jungtinės Karalystės premjeras Clementas Atlee ir JAV prezidentas Harry S. Trumanas pokario Europą padalijo į Sovietų ir Vakarų įtakos zonas.
Tačiau, pastebi T.B. Burauskaitė, net ir šios Rytų Europai neparankios konferencijos nutarimuose yra išlygų, ginančių demokratines vertybes, kurių nepastebėjo sovietai. Šiomis išlygomis galima remtis atremiant Rusijos diplomatų argumentus, esą Baltijos šalių prijungimą prie SSRS įtvirtino Potsdamo konferencijos dokumentai, kuriems pritarė ir Vakarų demokratijos.
„Didžiausios Vakarų šalys nepripažino Baltijos šalių okupacijos. Mes turime atidžiai išstudijuoti istorinius dokumentus, kaip tai daro Rusijos pusė, teigdama, esą Lietuvoje 1940 m. įvyko revoliucija, lietuviai neva patys pasiprašė SSRS pagalbos“, – aiškino T.B. Burauskaitė.
Lietuvos gyventojai reikalauja teisingumo
Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis agentūrai BNS neseniai teigė, kad jis per savo kadenciją okupacijos žalos atlyginimo klausimą Rusijos pusėje yra kėlęs šešis kartus, ir visus kartus buvo atsakyta neigiamai.
Praeitą savaitę paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, jog Lietuva turėtų reikalauti iš Rusijos atlyginti okupacijos metu padarytą žalą.
BNS užsakymu bendrovės RAIT apklausoje į klausimą, ar Lietuva turėtų, ar neturėtų reikalauti atlyginti okupacijos žalą, teigiamai atsakė 54 proc. respondentų.
41 proc. apklausos dalyvių į minėtą klausimą atsakė neigiamai, o 5 proc. neturėjo nuomonės arba neatsakė. Gegužės 30 - birželio 10 dienomis apklausta 1012 Lietuvos gyventojų, kurių amžius yra nuo 15 iki 74 metų.
Sovietų Sąjunga Lietuvą okupavo 1940 metais, po ultimatumo pasiuntusi į šalį per 150 tūkst. Raudonosios armijos karių. Okupacijos pradžioje Lietuva patyrė didelių gyventojų nuostolių - į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. žmonių, fronte žuvo 25 tūkst. gyventojų, taip pat žuvo per 20 tūkst. okupacijai besipriešinusių rezistentų ir jų rėmėjų. Bolševikai iš pradžių davė, po to atėmė
Sovietų okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą Lietuva iškėlė iškart, kai paskelbė nepriklausomybę 1990 metais. Lietuvos piliečiai išreiškė savo valią dėl žalos atlyginimo surengtame gyventojų referendume, bet teigiamo atsakymo iš Rusijos nesulaukė.
Istorijoje tik kartą Rusija pripažino padariusi žalos Lietuvai ir jai atlygino: 1920 m. sutartimi tarp Rusijos ir Lietuvos Vladimiro Lenino bolševikų vyriausybė už caro laikais, visų pirma I Pasaulinio karo metu padarytą žalą Lietuvai perdavė 3 mln. rublių vertės aukso luitų.
1940-siais stalininė SSRS, nusavinusi Lietuvos gyventojų turtą, indėlius, nacionalinę ekonomiką, šiuos pinigus atsiėmė su kaupu.
