„Valstybė kasmet nori įsitikinti, ar man kaip kokiam driežui neataugo koja”, – piktinosi 45 metų Kęstutis Jocius.
Prieš metus prasidėjus kairės blauzdos bigės nekrozei, jam buvo amputuota dar 20 centimetrų kojos.
Nors koja buvo patrumpinta, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos komisija nusprendė, kad vyras tapo darbingesnis.
Sveikatą prarado pats
Abi kojas K. Jocius nušalo prieš penkerius metus.
Chirurgai amputavo dalį dešinės kojos pėdos, o kairiąją nupjovė iki pusės blauzdos.
Tokią kainą kaunietis sumokėjo už audringą gyvenimo būdą.
K. Jocius visiškai nevaldo ir dešinės rankos. Prieš septynerius metus jis patyrė daugybinius rankos sužalojimus: peiliu buvo subadyta apatinė žasto dalis, alkūnė, dilbis. Vyro rankos plaštaka nukarusi, sunykę nykščio ir dilbio raumenys.
Duonos atsipjauti dar gali
Liepos pradžioje K. Jocius sužinojo, kad jo darbingumo rodikliai staiga ėmė ir pagerėjo. Pažymoje vietoj 25 procentų darbingumo atsirado įrašas 35 procentai, o vietoj tūkstančio litų pensijos liko 350 litų.
„Be kito žmogaus pagalbos negaliu praustis duše, skustis, užsirišti batraiščių.
Ačiū Dievui, viena ranka išeina duonos atsipjauti, tačiau bulvių nuskusti nesugebėčiau”, – pasakojo K. Jocius.
Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centro skirtose patalpose gyvenantis vyras kas mėnesį už būstą moka 100 litų. Dar keli šimtai lieka pragyvenimui.
„Neneigsiu, kad nerimauju ir dėl sumažėjusios pensijos. Tačiau dar labiau pikta dėl to, kad daugybė sveikų žmonių gauna invalidumą.
Komisija man pasiūlė netekti ir antros kojos, tuomet būčiau visiškai nedarbingas”, – tarnautojų cinizmu piktinosi kaunietis.
Rekomendacijos – juokingos?
Jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, jis laikomas iš dalies darbingu.
Vadovaujantis K. Jociui nustatytu darbingumo lygiu, aiškėja, kad jis negali dirbti lauko sąlygomis, dirbti su jonizuojančiąja spinduliuote, negali kelti didesnio kaip 15 kg svorio, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, nuolat pasikartojančiais pečių juostos, rankų, pirštų judesiais.
Gana absurdiškai skamba ir rekomendacija nedirbti didesniame kaip 1,3 metro aukštyje arba nesiveržti į požeminius darbus.
Neįgalų vyrą prižiūrinti socialinės darbuotojos padėjėja tik kraipė galvą: K.Jocius negali dirbti jokio fizinio darbo.
„Buityje jam reikalinga visapusė pagalba.
O ką jau kalbėti apie tai, kad jis negali judėti laiptais, jam kyla sunkumų prausiantis”, – kalbėjo Neįgalaus jaunimo užimtumo centro darbuotoja.
