Jonavos rajone, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, baziniuose kariniuose mokymuose šiuo metu dalyvauja ir 26 klierikai – Vilniaus, Kauno, Telšių kunigų seminarijų auklėtiniai.
Malda įprastą savo dieną pradedantys seminaristai dabar kas rytą dalyvauja rikiuotėje, vėliavos iškėlimo ceremonijoje ir gieda Lietuvos himną.
Visa tai kariuomenės gyvenime yra svarbiau negu sielos reikalai.
Prieš tai maždaug pusvalandžio trukmės karinė mankšta pulko rikiuotės aikštėje. Bėgimas, po keturiasdešimt atsispaudimų ir atsilenkimų, kiti pratimai.
Vėliau kursų dalyviams skiriama maždaug 20 minučių asmens higienai ir lovoms pasikloti. Po to prasideda paskaitos karinio dalinio klasėse.
Tris kartus per dieną kariniame dalinyje būsimieji kunigai gali melstis. Tokią galimybę jiems suteikė patys kariškiai.
Kitą savaitę visi karinių mokymų dalyviai keliaus į mišką, kur vyks pratybos. Į rankas teks paimti ir ginklą.
Pašaukimas – po kelionės
Pirmą kartą karybos pradžiamokslio besimokantys kunigų seminarijų auklėtiniai čia atėjo bendru Bažnyčios ir kariuomenės vadovų sutarimu. Galbūt kai kurie jų taps karo kapelionais.
21 metų Gabrielius Satkauskas rudenį bus antrame seminarijos kurse. Jaunas, atvirų akių ir daug besišypsantis jaunuolis dar būdamas vienuoliktoje vidurinės mokyklos klasėje suvokė, kad jo vieta ir pašaukimas – kunigystė.
Bažnyčioje mišioms Gabrielius patarnaudavo dar vaikystėje. Tačiau nei tada, nei siaučiant paauglystės audroms nepagalvojo, kad ateityje taps kunigu.
„Kai buvau vienuoliktoje klasėje, man teko išvykti į Romą, į piligriminę kelionę. Tai įvyko per Velykas. Ta kelionė man atvėrė akis. Įvyko atsivertimas. Pajutau ryšį, santykį su Dievu”, – pasakojo G.Satkauskas.
Tada vaikinui buvo vos septyniolika, tačiau nuo to laiko iki dabar jis dėl pasirinkimo, dėl savo kelio neabejoja.
„Tai – patirtis, kurią sunku nupasakoti žodžiais.
Tik labai aiškiai jauti, kad turi atsiliepti į Dievo kvietimą. Man skirta būti kunigu, tai yra Dievo kvietimas. Kasdien iš naujo bandau į jį atsiliepti.
Žinoma, gali pabandyti prieštarauti tam šaukimui, neklausyti jo, bet to padaryti nepavyksta. Todėl pasitikiu Dievu ir laukiu, kur jis mane nuves”, – apie savo pasirinkimą kalbėjo klierikas.
Tėvai pasiūlė pagalvoti
„Kodėl pasirinkau kunigo kelią? Aš negaliu įvardyti priežasčių. Juk ir jūs ne visą laiką galvojote, kad tapsite žurnaliste. Taip pat ir dėl kunigystės.
Pašaukimo įvardyti žodžiais neįmanoma. Toks yra Dievo vedimas. Bažnyčia man buvo artima nuo vaikystės, ją lankydavo mano tėvai”, – pasakojo 23 metų seminaristas Gediminas.
31 metų Nerijus Pipiras į kunigystę pasuko irgi išgirdęs Dievo kvietimą. Apie kunigystę jis pradėjo svajoti mokykloje, po pačių pirmųjų tikybos pamokų. Rudenį studijuos jau penktame seminarijos kurse.
Tada, kai vaikinas tėvams pasakė, kad ketina rinktis kunigo kelią, iš jų teišgirdo patarimą gerai apgalvoti tokį savo sprendimą.
Po parengiamojo seminarijos kurso N.Pipiras nutarė, jog jam reikia pertraukos, kad galėtų apmąstyti savo pasirinkimą. Tai truko net aštuonerius metus. Po to vyras grįžo į seminariją ir suvokė, kad šis kelias iš tiesų yra jo.
Tai, kad po parengiamojo ar pirmųjų kursų kai kurie klierikai nutaria palikti seminariją, nieko nestebina – jauni vyrai turi arba dar kartą apgalvoti savo pasirinkimą, arba supranta, kad kunigystė ne jiems.
Pasak pašnekovų, būna, kad po parengiamojo kurso atkrinta maždaug pusė vaikinų.
„Netgi mūsų vadovai negali pasakyti, kas vyksta jauno žmogaus krūtinėje. Kartais to nežino ir patys vaikinai. Niekas nežino, koks Dievas sumanymas, kur jis žmogų veda”, – kalbėjo klierikai.
G.Satkausko tėvai, išgirdę tokį sūnaus norą, apsidžiaugė. Tris sūnus užauginusi šeima norėjo, kad vienas iš sūnų taptų kunigu.
„Mano tėvai sakė, kad vieną sūnų užaugino mamai, kitą – tėvui, o trečią – tėvynei”, – prisiminė Gabrielius.
Dalį atbaido celibatas
Į būsimus kunigus, seminarijos auklėtinius visuomenė žvelgia dvejopai. Vieni jais, jų tikėjimu ir dvasine tvirtybe džiaugiasi, kiti mano, kad jaunus vyrus į seminariją atvedė arba nelaiminga meilė moteriai, arba koks nors sveikatos sutrikimas.
Mat daugeliui pasauliečių sunkiai suvokiama, kaip jauni vyrai gali gyventi prieštaraudami gamtai ir laikydamiesi celibato.
Kalbama, kad būtent celibatas ne vieną jaunuolį atbaido nuo kunigystės.
Patyrė bendraamžių patyčių
Mokykloje, kai bendraklasiai sužinojo apie Gedimino apsisprendimą, buvo pačių įvairiausių kalbų. „Ir tyčiotis bandė, ir apkalbų daug buvo. Juk iš tiesų sakoma, kad rinktis kunigystę pastūmėja nelaiminga meilė ar koks nors sveikatos sutrikimas.
Mokydamasis gimnazijoje turėjau nemažai visuomeninių pareigų.
Kai pasklido kalbos, kad aš būsiu kunigas, visa gimnazija tiesiog ūžė. Mano sprendimas tapo iššūkiu man pačiam”, – pasakojo klierikas.
Tačiau pasauliečiams, pasak būsimųjų kunigų, kažkodėl labai sunku suvokti, kad į seminariją atveda pašaukimas ir noras tarnauti Dievui.
Reikia būti geru žmogumi
Būsimieji kunigai neslėpė, kad į seminariją atėjo susikūrę tam tikrus mitus apie tai, kas yra kunigas ir kokia turi būti kunigystė.
„Aš maniau, kad sistemą reikia keisti, griauti, kurti iš naujo ir viską daryti kitaip. Bet netrukus aš supratau kitą dalyką – reikia pradėti nuo savęs, o ne nuo kitų, ne nuo sistemos.
Labai gerai prisimenu amžinatilsį vyskupo Juozo Tunaičio žodžius. Jis mums sakė, kad klierikas pirmiausia turi tapti geru žmogumi, geru krikščioniu. Jeigu toks nebūsi, ir tavo skelbiama evangelija bus tuščia, bevertė”, – samprotavo G.Satkauskas.
Buvo sunku paklusti
Studijuodami seminarijoje jauni vyrai išmoko besąlygiškai paklusti aukštesniems už save.
Paklusnumas – vienas būsimųjų kunigų bruožų.
„Taip jau yra – Bažnyčioje yra hierarchija ir tam prieštarauti negali. Taip ir turi būti. Paklusnumas yra ir pripratimas. Tik iš karto atrodo, kad tai sunku.
Tačiau vėliau sugebi – iš pagarbos Dievui, Bažnyčiai, vadovybei. Svarbiausia paklusti iš širdies”, – aiškino klierikai.
Vienas kitą vadina broliais
Vienas kitą broliais vadinantys būsimieji kunigai sako, kad jie yra išties labai artimi – kartu meldžiasi, sportuoja, gyvena vienoje bendruomenėje.
Seminarijoje malda dieną pradedantys ir baigiantys būsimieji kunigai džiaugiasi, kad Ruklos kariniame dalinyje jiems taip pat suteikta galimybė melstis.
Rytais, per pietus ir vakarais būsimieji kunigai trumpam atsiskiria nuo bendros kursantų grupės, užsidaro kareivinių kambariuose ir meldžiasi.
Į Ruklą vyrai atsivežė nedaug daiktų, tačiau tarp jų yra dvasinės literatūros.
Žygiuoti išmoko per dieną
Tiek G.Satkauskas, tiek N.Pipiras, atvykę į kareivines, nusiskuto plaukus – kad būtų panašūs į karius. Pasak pašnekovų, jokios prievartos nebuvo, plaukus skutosi tik tie, kurie norėjo.
Seminarija ir karinis dalinys turi nemažai panašumų. Ir ten, ir ten diena prasideda anksti, reikia laikytis disciplinos, tvarkos, paklusti vyresniųjų nurodymams.
„Tačiau seminarijoje galima ilgiau pamiegoti. Dalinyje žadina labai anksti, be penkiolikos šešios. Dienotvarkė čia griežtesnė”, – pripažino būsimieji kunigai.
Klierikams teko ne tik išmokti karinio ritmo, tvarkingai pasikloti lovas, bet ir nuo pat pirmos dienos mokytis žygiuoti.
„Nebuvo labai sunku. Jau pirmos dienos vakarą išmokau”, – juokėsi G.Satkauskas.
Disciplina ir paklusnumas jau išugdyti
Deivydas Mažeika, Mokomojo pulko būrio vadas:
- Kunigų seminarijos auklėtiniai baziniuose kariniuose mokymuose dalyvauja pirmą kartą. Jie nesiskiria nuo kitų kursantų: kaip ir visi, yra jauni, sportiški, dėvi tas pačias karines uniformas.
Skirtumas tas, kad su šiais žmonėmis iš pradžių dirbti yra lengviau nei su kitais. Seminarijoje jie yra išmokę disciplinos ir paklusnumo. O to reikia ir kariuomenėje.
Mėnesį klierikai mokysis taktikos, rikiuotės, statuto pradmenų, šaudys koviniais šoviniais, vyks į paros žygį miške.
Taip pat supažindiname juos ir su teisine baze, įstatymais.
Vienintelė išimtis, kuri suteikta kunigų seminarijų auklėtiniams, – rytinis, pietinis ir vakarinis laikas, skirtas maldai.
Ruoštis kunigystei tenka netrumpai
* Būsimuosius kunigus Lietuvoje rengia Vilniaus, Kauno ir Telšių seminarijos. Šiuo metu visose jose studijuoja 86 klierikai.
* Skirtingai nei stojant į kitas aukštąsias mokyklas, būsimiesiems kunigams reikia pateikti ne tik bendrojo lavinimo mokyklos baigimo pažymėjimą, bet ir kitų dokumentų.
* Svarbiausi jų – krikšto liudijimas ir parapijos klebono charakteristika. Į kunigų seminariją priimami jaunuoliai, baigę vidurinę mokyklą, doro elgesio, praktikuojantys katalikai.
* Stojant į Vilniaus kunigų seminariją jaunuolių prašoma pateikti ir autobiografiją, Sutvirtinimo sakramento pažymėjimą, jei tėvai susituokę bažnyčioje, jų bažnytinės santuokos pažymą.
* Per stojamuosius egzaminus tikrinamas valstybinės kalbos mokėjimas, pagrindinių katalikų tikėjimo ir tiesų išmanymas, bendras tinkamumas kunigiškai tarnystei.
* Brandos egzaminų pasirinkimas neturi įtakos stojimo į seminariją rezultatams.
* Vilniaus ir Telšių seminarijose pasirengimas kunigystei trunka septynerius, o Kauno – šešerius su puse metų.
* Visose seminarijose stojantieji priimami į įvadinį pasirengimo tolesniems mokslams – propedeutinį – kursą. Vėlesni dveji metai – filosofijos studijos.
* Po to – teologijos studijos. Vilniaus ir Telšių seminarijose jos trunka ketverius, Kauno – trejus su puse metų.
* Kauno seminarijos auklėtiniai kartu mokosi ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete.
* Pastaruoju metu seminarijos daug norinčių studijuoti kunigystę nesulaukia – pernai į šias mokymo įstaigas atėjo vidutiniškai po keturis septynis jaunuolius. Kai kurie jų vėliau studijų nutarė netęsti.
* Lietuvos vyskupų konferencijos teigimu, nors kunigų ir trūksta, padėtis toli gražu nėra kritinė.
* Šiuo metu Lietuvos vyskupijose yra 690 kunigų. Dar 92 kunigai Dievui tarnauja įvairiuose šalies vienuolynuose.
