Teismo neįtikino Vilniaus rajono savivaldybės teiginiai, kad J. Tuvimas yra nusipelnęs Lietuvai, nes gražiai rašė apie gamtą.
Teismas neskundžiamoje nutartyje pabrėžė, kad Zujūnų seniūnijos septynių kaimų gatvėms suteikiant J. Tuvimo vardą nebuvo laikomasi Vietos savivaldos įstatyme, Administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme bei vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintame Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių.
Taip pat konstatuota, kad bandant įamžinti šio žydų kilmės lenkų poeto vardą Vilniaus rajono savivaldybė nesilaikė ir vidaus reikalų ministro patvirtinto aprašo reikalavimų. Jame aiškiai nurodoma, kad suteikiant pavadinimus gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams būtų vadovaujamasi personalijų nuopelnų Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims kriterijumi.
Konfliktas dėl J. Tuvimo vardu pavadintų gatvių kilo pernai balandžio pabaigoje, kai Vilniaus rajono savivaldybės taryba Zujūnų seniūnijoje suteikė pavadinimus 25 kaimų gatvėms iki to laiko turėjusiems tik kaimų, o ne gatvių pavadinimus.
Buvo nuspręsta, kad gatvių reikia net ir kaimuose ir visai nesvarbu, jog tame kaime ir yra viena vienintelė gatvė.
Daugiausia, tarybos sprendimu, kaimo ir gatvės pavadinimai sutapo, tad žmonių tokia naujovė neerzino – pavyzdžiui, jie gyveno Griovių kaime, pakeitus pavadinimą tapo Griovių gatvės gyventojais.
Tačiau septynių kaimų – Balandiškių, Geležių, Leičių, Maskoliškių, Medviediškių, Pilikonų ir Pūstalaukio – gyventojai be jų sutikimo apgyvendinti J. Tuvimo gatvėje neapsidžiaugė.
Rajono savivaldybės tarybos sprendimu pasipiktinę žmonės kreipėsi į tuometinį Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje Jurgį Jurkevičių ir paprašė gatves vadinti įprastais kaimų pavadinimais.
J. Jurkevičius paprašė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos paaiškinimo dėl gatvių pavadinimo suteikimo ir buvo šokiruotas gavęs savivaldybės atsakymą.
Jame parašyta, kad J. Tuvimas (gimęs 1894 m. rugsėjo 13 d., miręs 1953 m. gruodžio 27 d.) buvo labai garsus žydų kilmės rašytojas. „J. Tuvimo poezijoje pagrindiniai herojai yra gamta, miškai, kaimo žmonės ir gyvūnai. Pavadinimas „Juljano Tuvimo“ labai tiktų šios gatvės pavadinimui, nes gatvė veda palei mišką, važiuojant šiuo keliu atsiveria gražus vaizdas į senus kaimus, gamtą“, – savo sprendimą paaiškino Vilniaus rajono valdininkai.
Toks pasiaiškinimas J. Jurkevičiaus neįtikino. „Pavadinimų gatvėms suteikimą reglamentuoja vidaus reikalų ministro įsakymas, jame nurodyta, kad gatvė asmens vardu turi būti suteikta dėl žmogaus nuopelnų Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai, kitoms gyvenimo sritims. Jie man rašė, kad J. Tuvimas rašė apie gamtą, todėl gatvė bus pavadinta jo vardu, nes ta gatvė yra šalia miško. O kur J. Tuvimo nuopelnai Vilniaus kraštui ar Lietuvai? Jis Lenkijoje gyveno, neaišku, ar Lietuvoje iš viso kada nors lankėsi“, – lrytas.lt sakė J. Jurkevičius.
Savivaldybei buvo suteikta galimybė šį klausimą dar kartą apsvarstyti savo posėdyje, tačiau, ji savo sprendimo nepakeitė. Tada J. Jurkevičius kreipėsi į teismą.
