Ginčai Konstitucinio Teismo salėje: kas aukščiau, Konstitucija ar Europos teisė?

Ketvirtadienį Konstituciniame Teisme parlamentarai ginčijosi, kuris įstatymas yra viršesnis: ar Konstitucija ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kurie užkirto kelią nušalintam prezidentui Rolandui Paksui būti renkamu į parlamentą, ar Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), nusprendęs, jog atimti šią teisę iki gyvos galvos pažeistų Europos žmogaus teisių konvenciją.

Jei R. Paksas būtų registruotas kandidatu į Seimą, o po to Konstitucinis Teismas Seimo rinkimų įstatymo pataisas pripažintų nekonstitucinėmis – tai R. Paksas išsyk netektų kandidato statuso.<br>R. Danisevičius
Jei R. Paksas būtų registruotas kandidatu į Seimą, o po to Konstitucinis Teismas Seimo rinkimų įstatymo pataisas pripažintų nekonstitucinėmis – tai R. Paksas išsyk netektų kandidato statuso.<br>R. Danisevičius
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Sytas

2012-08-23 20:36, atnaujinta 2018-03-17 04:47

Po pastarojo EŽTT sprendimo parlamentas pakeitė Seimo rinkimų įstatymą ir bausmę R. Paksui apribojo: į Seimą jis negalėtų būti renkamas tik keturis metus. Vadinasi, artėjančiuose parlamento rinkimuose jis jau gali būti dalyvauti.

Savo ruožtu Konstitucinis Teismas paskelbė pareiškimą, kad toks įstatymo pakeitimas įstatymo nesprendžia, kad Lietuvai reikėtų keisti Konstituciją.

Minėtą įstatymo pakeitimą Konstituciniam Teismui apskundė grupė parlamentarų, vadovaujamų socialdemokrato Vytenio Andriukaičio. Jie siūlo keisti Konstituciją.

Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas išklausė ir šių parlamentarų, ir įstatymu koliziją sprendusio Seimo argumentus. Savo sprendimą dėl R. Pakso likimo teismas skelbs per 30 dienų.

Parlamento poziciją ketvirtadienį gynė seimūnas Remigijus Žemaitaitis, kuris yra R. Pakso vadovaujamos partijos narys.

V. Andriukaitis teisme beveik pusantros valandos trukusioje kalboje kritikavo R. Žemaitaičio argumentus, kuriuose įžvelgė požiūrį, jog keisti Konstitucijos nebūtina remiantis Europos žmogaus teisių teismo pasisakymu.

„Toks aiškinimas aiškintų, kad Lietuva jau nėra suvereni valstybė. Tvirtinti, kad valstybėje yra aukštesnė teisė už Konstituciją gali tik padarytas jei tvirtinantis visiškai nieko neišmano, arba jei tvirtinantis vadovaujasi pikta valia, vadovaujasi grupiniais interesais. Mes stojome į Europos Sąjungą, nes mūsų konstitucija leido tai daryti, o ne atvirkščiai“, - emocingai kalbėjo V. Andriukaitis Konstitucinio Teismo teisėjas.

Kai kurie jų į kalbos galą V. Andriukaičio pasirodymą stebėjo parėmę galvas rankomis.

Pasak V. Andriukaičio, paklusti šalis tarptautinių teismų sprendimams, nors jie nėra aukštesni už vietos Konstituciją, verčia pragmatizmas.

„Valstybės yra suinteresuotos integracija į Europos Sąjunga, todėl iškilus būtinumui jos pakoreguoja savo įstatymus. nes norint būti klube reikia laikytis klubo taisyklių“, - sakė jis.

R. Žemaitaitis tikino, kad V. Andriukaitis supyko dėl netiksliai suformuluoto sakinio jo argumentacijoje. R. Žemaitaitis sakė, kad sakinį jau pakeitė.

„Mes neabejojame Konstitucijos galia ir nutarimais. Bet yra kolizija, kurią reikia išspręsti. Yra Europos Sąjungos teisės viršenybės principas. Jei ratifikuojame konvenciją, tai įsipareigojame jos nekeisti ir neinterpretuoti. Kyla klausimas, ar priimdamas savo ankstesnį sprendimą Konstitucinis Teismas nepažeidė viršenybės, pagarbos Europos Sąjungai principo“, - dėstė jis.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis, užduodamas klausimą R. Žemaitaičiui, svarstė, kad Europos reikalavimą įgyvendinti galima tik dvejais būdais: arba keisti Konstituciją, arba keisti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuriuo R. Paksui buvo užtrenktos durys.

O šis išaiškinimas buvo itin griežtas, sakė R. Urbaitis.

„Iškilo problema: kolizija tarp Strasbūro teismo žmogaus teisių konvencijos aiškinimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškinimo. Ši kolizija tuės būti panaikinta, nes Lietuva neišstos iš pakto, nenutrauks ratifikuotos sutarties dėl Europos žmogaus teisių konvencijos.

Vienas iš būdų tai padaryti – tai Konstitucijos keitimas. Antras būdas yra konstitucinės doktrinos keitimas.

Šiuo metu Konstitucinio Teismo doktrinoje yra gana kietai pasakyta, kad toks asmuo negalės duoti priesaikos, niekada negalės būti renkamas Seimo nariu, jei pažeidė priesaiką ir yra pašalintas apkaltos būdu.

Jūs žinote doktriną dėl doktrinos keitimo. Galimos pritaikyti sąlygos – tai per tam tikrą laiko tarpą pasikeitusios aplinkybės, reikalingumas geriau ginti žmogaus teises“, - apie būdus išspręsti problemą kalbėjo R. Urbaitis.

O Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) greitai laužys galvas: ar registruoti R. Paksą kandidatu į Seimą, ar ne? Mat jo partija, nelaukdama Konstitucinio Teismo sprendimo, jau pateikė dokumentus registruoti savo kandidatus.

„Turime 10 dienų registruoti kandidatus. Dėl partijos registravimo nėra klausimų, o dėl kandidatų.. Sprendimų gali būti įvairių, komisija spręs. Gali būti registruoti, neregistruoti, galime klausimą atidėti kuriam laikui, galbūt laukti, kol Konstitucinis Teismas skelbs savo sprendimą“, - lrytas.lt sakė VRK vadovas Zenonas Vaigauskas.

Jei R. Paksas būtų registruotas kandidatu į Seimą, o po to Konstitucinis Teismas Seimo rinkimų įstatymo pataisas pripažintų nekonstitucinėmis – tai R. Paksas išsyk netektų kandidato statuso. Taip mano Z. Vaigauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl rytų Lietuvoje laimėjo prorusiškas kandidatas?