Globoja deivė Demetra
Užsiimantieji biodinaminiu ūkininkavimu yra susibūrę į pasaulinę „Demeter“ (Demetra graikų mitologijoje – žemės derlingumo ir žemdirbystės deivė) organizaciją.
„Demeter“ ūkių sertifikavimo procesas sudėtingesnis nei ekologinių, nes jo metu ne tik tikrinama, kaip laikomasi formalių reikalavimų, bet ir vertinama, ar ūkininkavimo būdas atitinka biodinaminio principus. Be to, pagal „Demeter“ sistemą sertifikuojama ne atskira kultūra ar teritorija, o visas ūkis.
Pasaulyje yra apie 5000 ūkių, ūkininkaujančių maždaug 150 tūkst. ha plote 45 šalyse. Vokietijoje yra beveik 1350 biodinaminių ūkių, dirbančių 50 tūkst. ha. Apskritai vokiečiai yra dažni ekologinių judėjimų pirmtakai, tad LEŪA ne atsitiktinai pasirinko šią šalį savo dalykinei kelionei.
Uždaras ciklas
Pirmasis Vokietijoje lietuvių aplankytas „Demeter“ ūkis – Eilerto ir Andrea Caspersų ūkis - Pomeranijoje įkurtas 2003 m. Dabar ūkis išaugo iki 200 ha pievų ir 80 ha dirbamos žemės. Laiko apie 80 limuzinų ir angusų veislės karvių žindenių bei jų prieauglį, taip pat šiek tiek kiaulių ir avių.
Grupės vadovė ir vertėja Rasa Čirienė, kurią LEŪA kartu su Vokietijos „Demeter“ organizacija įgaliojo būti koordinatore biodinaminei žemdirbystei Lietuvoje plėtoti, pasakojo, jog nuo šių metų visi biodinamiškai auginami galvijai privalo būti su ragais, nes kitaip pažeidžiamas keitimosi energija ir uždaro ciklo principas – teigiama, jog per ragus gaunama saulės energijos.
Pats ūkininkas aiškino, kad aplinkiniame rajone yra septyni biodinaminiai ūkiai. Jie mažesni nei ekologiniai ar įprastiniai ir dauguma užsiima tiesioginiu savo produkcijos pardavimu. Kainos biodinaminių produktų kiek didesnės nei ekologiškų. Pagrindiniai šio į mėsinę galvijininkystę orientuoto ūkio klientai yra mėsinės, restoranai, kiti ekologiniai ar biodinaminiai ūkiai, užsiimantys internetine prekyba maisto produktais su pristatymu į namus. Nusipirkti kokybiškos mėsos užsuka ir važiuojantieji pro šalį bei žinantieji šį ūkį.
Į visus klausimus atsako gamta
1928-aisiais įkurtas „Marienhöhe“ ūkis – vienas pirmųjų „Demeter“ ūkių Vokietijoje. Iš čia prasidėjo biodinaminio ūkininkavimo plėtra į Vakarus. Tai buvo pavyzdinis, demonstracinis ūkis – tarsi eksperimentas, kuriuo siekta įrodyti, kad biodinamiškai ūkininkaujant galima nuimti gerą derlių ir nederlingoje žemėje. Eksperimentas tęsiasi iki šiol. Ir sėkmingai.
Ūkis turi apie 200 ha žemės. Žemė – nederlinga (18 balų) ir sausa. Pusė jos – miškas, apie 100 ha užima žemės ūkio naudmenos: 30 ha – pievos, per 70 ha – augalininkystė, 1,5 ha – daržas, kur auginamos daržovės, gėlės, prieskoninės žolės. Laikomos labai senos, bebaigiančios išnykti veislės – vokiškos balninės kiaulės. Šiuo metu ši veislė dėl gero kiaulienos skonio išgyvena renesansą. Karvės – irgi senos veislės, išlaikiusios senas geras savybes – vidurio kalnų žalosios. Jų dar auginama Lenkijoje bei Šveicarijoje.
Ūkyje pagaminti produktai vežami į turgų Berlyne arba parduodami nuosavoje parduotuvėlėje, kuri, beje, buvo pilna pirkėjų. Gyventi santarvėje su žeme – toks šiame ūkyje dirbančių žmonių principas. Kai pradedi gyventi ir dirbti pagal biodinaminius principus, supranti, kad tai atsako į mūsų laikų keliamus klausimus, teigia biodinamiškai ūkininkaujantys ūkininkai.
Orientuojasi į tiesioginį pardavimą
LEŪA jau ir anksčiau Lietuvoje bandė propaguoti biodinaminį ūkininkavimą ir tuo tikslu šių metų sausį Žemės ūkio rūmuose surengė dviejų dienų įvadinius kursus. Juose pranešimus skaitė ilgametė „Demeter“ organizacijos Vokietijoje atstovė Margreta Zimmermann. Jos biodinaminis ūkis „Grummersort“ aplankytas ir šios kelionės metu.
Ūkis, kuriame ūkininkauja dvi šeimos, labai įvairiapusis: 65 ha žemės, 7 ha daržas, 2000 kv. m šiltnamių, 26 pieninės karvės, šiek tiek avių, 20–30 kiaulių. Kepykloje duona kepama senovinėje krosnyje ir iš šviežiai sumaltų grūdų, o sūrinėje pagaminama net 16 rūšių sūrių.
Šis ūkis, kaip ir dauguma biodinaminių, orientuotas į tiesioginį produktų pardavimą. Pačių pagaminti produktai parduodami aplinkinių miestelių turguose. Per savaitę prekiaujama 7–8 kartus. Penktadienio popietę klientai į ūkį atvažiuoja patys. Galima užsisakyti ir internetu į namus. Produktų kaina nuo įprastinių skiriasi, bet tik 5–10 proc.
„Ką užauginame, perdirbame ir patys parduodame. Ko negalime patys pasiūlyti klientams, perkame iš kaimynų – kad būtų visas asortimentas“ , – pasakojo M. Zimmermann.
Preparatai - kaip homeopatija
Biodinaminiuose ūkiuose privaloma naudoti specialius preparatus, pagamintus iš organinių medžiagų – mėšlo, vaistažolių, galvijų žarnų ir pan. Nors šių biodinaminių preparatų galima ir nusipirkti, bet geriausia, kad jie būtų pagaminti iš nuosavo ūkio žaliavų. Todėl dažnai aplinkinių rajonų ūkininkai kooperuojasi ir preparatus gamina kartu.
Yra keli preparatai – vieni jų skirti augalų ir dirvos gyvybinėms jėgoms sužadinti, kiti – kompostuoti. Pirmieji gaminami taip: rudenį karvių ragai pripildomi mėšlo, kiti – žvyro ir žiemai užkasami į žemę 30 cm gylyje iki pavasario. Taip pagamintų preparatų dedama į švarų vandenį, valandą maišoma ir tada purškiami augalai. M. Zimmermann ūkyje taip daroma du kartus per sezoną – pavasarį ir rudenį. Hektarui reikia maždaug vieno rago ir iki 40 l tirpalo.
Kiti biodinaminiai preparatai skirti kompostui gerinti. Pavyzdžiui, vienas jų gaminamas labai paprastai: galvijų plonosios žarnos prikemšamos vaistinių ramunėlių ir užkasamos į žemę visai žiemai.
Biodinaminių produktų valgytojų daugėja
„Turime gyvulio plonąsias žarnas ir gydančiąsias ramunėles, kurie tarpusavyje sąveikauja. Per žiemą būdami po žeme sukaupia dar ir jos energijos. Taip atsiranda nauja energija, susidaro nauja kompozicija – žemės, augalas, gyvūnas ir žmogus“ , – sakė ūkininkė ir pridūrė, kad ūkyje būtini ir gyvuliai.
„Anksčiau buvo savaime suprantamas dalykas, kad ūkyje yra gyvulių. Dabar trąšų gali nusipirkti. Nors tarp biodinamiškai ūkininkaujančiųjų yra visokių nuomonių, yra tendencija siekti, jog ūkyje susidarytų uždaras ciklas: kad gyvulys būtų šeriamas ūkyje pagamintu pašaru, o jo mėšlas vėl grįžtų į tą pačią dirvą“.
„Dirvožemis tokiu būdu taptų vis produktyvesnis ir augtų sveiki gyvuliai. Mes savo ūkyje nenaudojame trąšų ne iš savo ūkio, nors kai kurie „Demeter“ ūkiai perka papildomų organinių trąšų – tai yra leidžiama. Bet pagal savo užaugintų daržovių skonį jaučiame, jog einame teisingu keliu, nes jų skonis – specifinis ir nepakartojamas. Ir biodinaminių produktų valgytojų, įsitikinančių jų kokybe, vis daugėja“.
Gal prigis ir Lietuvoje
Biodinaminiu ūkininkavimu besidominti Žemės ūkio rūmų vyr. specialistė augalininkystei Edita Karbauskienė sako, jog po kursų sausio mėnesį Lietuvoje dar nebuvo nė vieno rimčiau planuojančio ūkininkauti biodinamiškai. Kodėl? Neužtenka vien tik gauti informacijos – turi būti nuoseklus darbas. Bet svarstančiųjų yra. O dabar po kelionės gal bus ir daugiau.
„Pirmiesiems bus sunkiau, pasekėjams – lengviau“, – sako E. Karbauskienė. „Tačiau rinka yra. Vokietijoje atsirado ir įmonė, kuri padengtų sertifikavimo įkainius ir pirktų produkciją. Manau, kad biodinaminis ūkininkavimas bus priimtiniausias tiems, kurie turi filosofinį požiūrį į žemę, kurie nėra tik šios žemės vartotojai, o atvirkščiai – atlieka mažytę misiją padėdami jai neprarasti savo syvų.
„Jei tuo domimasi, būtina perskaityti ir R. Šteinerio publikacijas. Nesudėtinga ir tiems, kurie laikosi pamatinių ekologinio ūkininkavimo principų, priima kaip visiškai suprantamą žemės ir kosminių jėgų sąveiką. Paprasti, gal iš pirmo žvilgsnio net keisti ar juokingi biodinaminiai preparatai tikrai veikia, tik gal to suvokti dažnam neleidžia biologinių žinių apie mus supančią aplinką stygius“.
„Kokios kliūtys steigtis? Mažai raguočių ūkiuose. Pagal reikalavimus nustatytas minimalus raguotų gyvuliukų skaičius 1 ha. Guodžia tai, kad gali būti ir avys bei ožkos. Biodinaminiu ūkininkavimu neleidžia abejoti ir moksliniai tyrimai, kurie atskleidžia netgi skirtumus tarp ekologinių ir biodinaminių produktų, o ką jau kalbėti apie chemizuotus. Vokietijos ūkių su labai žemu našumo balu, kai kur tik 18, beveik šimto metų patirtis įrodo biodinaminio ūkininkavimo sėkmę ir išsklaido visas abejones jo tęstinumu iš kartos į kartą“.
