„Lietuvos prokurorų buvo prašoma paaiškinimų dėl šių skrydžių, bet šalies valdžios institucijos atsisakė atskleisti, kokių su tuo susijusių žingsnių buvo imtasi, jeigu iš viso imtasi“, - rašoma reprieve.org.uk.
„Reprieve“ tyrėjas Croftonas Blackas komentavo: „Lietuvos valdžios institucijų tyrimų trūkumai darosi vis didesni. Dabar aišku, kad jie ne tik nesivargino rinkti įrodymų, bet net nepajudino nė piršto. Šiems skrydžiams negali būti jokio kito paaiškinimo, tik kalinių pervežimas“.
„Tai sena naujiena. Aš džiaugiuosi, kad jie pagaliau perskaitė informaciją, kuri buvo atliktuose tyrimuose, nes ta informacija, kad buvo nurodoma viena vieta, o skrendama į kitą, taip buvo maskuojami skrydžiai, jau yra žinoma. Galbūt jie sudaro kokį nors dokumentą, kad kurio nors skrydžio įrašai buvo ne tie, tačiau mūsų tyrimo išvadas tai nei keičia, nei esmingai papildo“, - BNS sakė A. Anušauskas.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas praneša, kad naujus su skrydžių duomenimis susijusius įrodymus „Reprieve“ pirmadienį pateikė Europos žmogaus teisių teismui, papildant Abu Zubaydah skunde prieš Lietuvą išdėstytas aplinkybes.
„Paviešinti dokumentai rodo, kaip CŽV samdytos aviacijos bendrovės - skrydžių operatoriai - klastodavo skrydžių planus ir maršruto viduryje sukeisdavo lėktuvus, kad nuslėptų tikrąjį skrydžių kursą. Tokia suklastota informacija apie skrydžių maršrutus buvo teikiama ir Lietuvos civilinės aviacijos įstaigoms. Būtent šia klaidinga informacija vėliau rėmėsi ir Seimo NSGK, atlikęs parlamentinį tyrimą dėl CŽV veiklos Lietuvoje“, - rašoma pranešime.
Pasak pranešimo, parlamentinio tyrimo išvadose minima, jog CŽV samdytas lėktuvas N733MA, nusileidęs Palangoje 2006 metų kovo 25 dieną, išskrido į Porto miestą Portugalijoje, tačiau iš tikrųjų šis „Computer Sciences Corporation“ bendrovės valdomas lėktuvas nusileido Kaire, Egipte. Tuo metu Kaire laukė kitas CŽV samdytas tos pačios įmonės valdomas lėktuvas, kuris netrukus išskrido į Kabulą, Afganistaną.
„Šie skrydžių duomenys sutampa su anksčiau viešojoje erdvėje pasirodžiusia informacija, kad 2006 metų pradžioje slaptas CŽV kalinimo centras Lietuvoje buvo uždarytas, o kaliniai iš jo perkelti į Afganistaną“, - teigiama pranešime.
„Kaip jau minėjau, tai sena naujiena. Pagaliau, jei jie mano turintys kokios nors naujos informacijos, gali pateikti prokurorams, kad būtų atnaujintas tyrimas“, - pareiškimus, jog klaidingais duomenimis rėmėsi ir NSGK tyrimas, komentavo A.Anušauskas.
Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimu Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo veikimu Lietuvoje, tačiau nutraukė 2011 metais, konstatavusi, kad pagrindo naudžiamajam persekiojimui nėra.
Į prokurorus su prašymu atlikti tyrimą kreipėsi NSGK, kuris, JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, atliko parlamentinį tyrimą. Jo metu nustatyta, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę.
Komitetas tuomet paskelbė nenustatęs, ar per Lietuvos teritoriją buvo pervežami, atvežti, iš jos išvežti CŽV sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo.
Vilniuje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija Žmogaus teisių stebėjimo institutas siekia, kad teismas įpareigotų Valstybės saugumo departamentą (VSD) išslaptinti medžiagą, minimą parlamentiniame tyrime dėl galimų slaptų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų.
„Prašymai susiję su tokiais dokumentais kaip parlamentinio tyrimo išvadose minimas partnerių prašymas įsteigti Lietuvoje patalpas, tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti, bendradarbiavimo susitarimai tarp Lietuvo VSD ir JAV CŽV“, - BNS pirmadienį sakė instituto teisės programų koordinatorė Mėta Adutavičiūtė.
VSD iki šiol atmesdavo tokius žmogaus teisių organizacijos prašymus. Antradienį Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinės bylą, kurioje institutas prašo, jog būtų išslaptintas prašymą nagrinėjusios VSD ekspertų sudarytos komisijos protokolas ir rekomendacija saugumo vadovui.
„Norime sužinoti, kokie siūlymai ir rekomendacijos buvo pateikti VSD vadovui dėl tos informacijos išslaptinimo. Manome, kad informacija laikoma įslaptinta nepagrįstai. Prireikus, galbūt norėtume tokią komisijos išvadą ir ja paremtą VSD vadovo sprendimą ginčyti teisine tvarka“, - sakė M. Adutavičiūtė.
Pasak jos, administraciniam teismui apskųsti ir ankstesni VSD atsisakymai išslaptinti dokumentus, kurie minimi parlamentinio tyrimo išvadose.
