Po naktinių mokymų ir bemiegės nakties įveikę trasą kariūnai buvo permirkę purvu nuo galvos iki kojų, bet veidai džiaugėsi. „Mano siekiamybė buvo įstoti į Karo akademiją ir savo šanso praleisti negalėjau, – įspūdžiais dalijosi ką tik trasą įveikęs Lukas, – sunkiausia yra nepalūžti psichologiškai – būtent tai dažniausiai pakiša koją“.
„Šlovės kelią“ įveikusios 5 merginos sakė, kad vaikinus dažniau palaužiančios emocijos yra moterų kariūnių stiprybė. „Mes labiau užsispyrusios, mums sunkiausi yra fiziniai išbandymai, bet nieko nėra neįmanomo. Esu Lietuvos patriotė, todėl renkuosi šį kelią, nors žinau, kad ateinantys ketveri studijų metai bus labai sunkūs“, – pasakojo Ugnė.
Kariškiai – vis stipresni
Daugelis šiuolaikinių tendencijų, regis, būsimų kariškių nepaveikė. Anot Lietuvos karo akademijos vadovo Eugenijaus Vosyliaus, karo mokslus studijuoti pasiryžę jaunuoliai kasmet ateina stipresni fiziškai.
Itin didėja būsimų karininkių ištvermė. Karo akademijos atliktas tyrimas parodė, kad merginos per pastaruosius dešimt metų vis gerina fizinių užduočių rekordus, priešingai nei vaikinai, kurių pasiekimai stabilesni.
„Nenusileisti moteriai - tai irgi dažnai motyvuoja kariūnus“, - juokavo Mokomojo bataliono vadas mjr. Ramūnas Salys.
Vis dėlto dėl emigracijos tuštėjančių mokyklų ir universitetų tendencija neaplenkė ir būsimų kariškių kalvės – norinčiųjų studijuoti kasmet šiek tiek mažėja. Pernai tokį norą pareiškė ir visus išbandymus įveikė 70 jaunuolių, šiemet – 58.
Išbandymus įveikia ne visi
Visų „Šlovės taką“ įveikusių jaunuolių laukia ketverių metų studijos, kurių metu kariūnai galės ir stažuotis užsienyje.
Tiesa, išbandymus įveikia ne visi – vienus palaužia ryžto trūkumas ar griežta disciplina, kitus – nepakeliami fiziniai išbandymai ar patirtos traumos.
Iš įprasto gyvenimo jaunuoliai čia patenka į griežtą discipliną – lygiai 8 valandos miego, reguliari mankšta, tiksli dienotvarkė, ir, žinoma, kariniai mokymai.
„Svarbu kariūnus išmokyti karo technikos, bet dar svarbiau ugdyti norą tarnauti ir pilietiškumą“, – pabrėžė mjr. R. Salys.
