JAV vis garsiau triukšmauja gausėjantis ateistų būrys

Nesupras darbe? Pasmerks kaimynai? Atsižadės artimieji? Tokius klausimus anksčiau berdavo abejojantieji religija. Ir nuspręsdavo patylėti. Bet dabar laisvamaniai netyli – jie netgi aktyviai ragina netikėti.

Daugiau nuotraukų (1)

Gintaras Radavičius ("Rytai - Vakarai")

Sep 16, 2012, 1:06 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 6:11 PM

Liberalesnėse Europos šalyse, kuriose valstybė griežtai atskirta nuo religijos, laisvamaniai – įprastas reiškinys.

Nuomonių apklausos Vokietijoje, Skandinavijos šalyse arba Jungtinėje Karalystėje rodo, kad kasmet vis daugiau žmonių netiki Dievo. Ar krikščionių, ar musulmonų – visai nesvarbu.

Dar įdomesnė statistika dviejose posovietinėse šalyse. Čekijoje organizuotos religijos neišpažįsta 40 proc., o Estijoje – net 70 proc. gyventojų.

Bažnyčios akivaizdžiai tuštėja netgi Lenkijoje ar Lietuvoje, nors, pavyzdžiui, mūsų šalyje aktyviais katalikais save laiko beveik 80 proc. gyventojų.

Todėl nenuostabu, kad ateistams, netikintiems, jog egzistuoja nežemiška, dieviška jėga, Europoje gana lengva.

Tikrai lengviau nei JAV. Mat Amerikoje religija prasismelkusi kone visur – žinoma, ir į politiką.

Nuo Thomo Jeffersono ir Abraomo Lincolno laikų JAV prezidentu nebuvo išrinktas nė vienas kandidatas, pirma aiškiai nedeklaravęs, kad yra aktyvus krikščionis.

Vis dėlto ateistai net JAV vis aukščiau kelia galvą. Ir net ne tradiciškai liberalesniuose šalies rytuose, o itin religingose pietų valstijose.

Nesugebėjo padėti draugei

Vieną vėlyvą praėjusių metų gegužės vakarą pamokslininkas Jerry DeWittas jau gulėjo lovoje savo namuose De Riderio mieste Luizianos valstijoje, kai suskambo telefonas.

Atsiliepęs vyras išgirdo gerai pažįstamą balsą – skambino Natosha Davis, kuri nuolat klausydavosi jo pamokslų vienoje De Riderio bažnyčių. Moters brolis pakliuvo į avariją, jo gyvybė kabojo ant plauko. J. DeWittas suprato: N. Davis nori, kad jis pasimelstų už sužeistąjį.

Per savo 25 metų pamokslavimo karjerą vyras buvo sulaukęs šimtų tokių skambučių. Bet, paskambinus N.Davis, suprato, kad neberanda žodžių, ir skubiai atsisveikinęs padėjo ragelį.

J. DeWittas apsiverkė. Visą savo gyvenimą jis praleido De Rideryje, esančiame pačioje vadinamojo Biblijos diržo – itin religingų pietinių JAV valstijų – širdyje.

Netikėti Dievo De Rideryje beveik neįmanoma.

Tačiau J. DeWittas nebegalėjo daugiau tverti – jis jau ilgai kaupė norą viešai prisipažinti esantis nereligingas.

Parama – virtualiojoje erdvėje

Tą naktį amerikiečio žmona jau miegojo. Tad jis tyliai įsijungė kompiuterį ir ėmė naršyti internete.

Po kelių minučių J. DeWittas jau žinojo, kad Amerikoje yra ne tik ateistų, bet ir dvasininkų, kurie jau nebetiki Dievo ir anonimiškai bendrauja internetu.

Pradėjęs susirašinėti su kitais religija nusivylusiais pastoriais vyras netrukus prisijungė prie laisvamanių tinklo „Atsigavimas nuo religijos” („Recovering From Religion”).

Šis judėjimas yra skirtas žmonėms, panorusiems atsiriboti nuo organizuotos religijos. Amerikoje omenyje, žinoma, turima krikščionybė.

J. DeWittas greitai pamatė, kad ateistai vienas su kitu bendrauja ne tik liberaliuosiuose JAV rytuose, bet ir pietinėse bei pietvakarinėse JAV valstijose – Luizianoje, Džordžijoje, Teksase.

Tad jis nusprendė – atėjo laikas. Po kelių mėnesių jis žmonai paaiškino nebetikintis Dievo ir išvyko į naują kelionę.

Šįkart – sakyti pamokslų ne bažnyčiose, o ateistų renginiuose. J.DeWittas ištobulino savo asmeninę suvokimo, kad nebetiki, istoriją ir pateikė ją klausytojams.

Jis ir šiandien kalba apie „penkis netikėjimo etapus” minioms žmonių laisvamanių susirinkimuose. Net Hjustone ar Litl Roke – krikščionių evangelikų tvirtovėse.

„Tai galima pavadinti visiškai nauja veikla, – teigė J. DeWittas. – Daug pinigų mes neturime, bet varomosios jėgos – apsčiai.”

Garsi ateistė buvo nužudyta

Žinoma, Amerikoje nelengva būti ateistu. Apklausos jau kelintus metus iš eilės rodo, kad šalies krikščionys laisvamaniais nepasitiki net labiau nei kitų religijų atstovais.

Ateistų judėjimo šaknys – apskritai karčios. Ekscentriškoji organizacijos „Amerikos ateistai” („American Atheists”) įkūrėja Madalyn Murray O’Hair 1964 metais žurnalo „Life” buvo pavadinta nekenčiamiausia moterimi Amerikoje.

Tokio titulo ji nusipelnė po to, kai 1963 metais prispaudė Aukščiausiąjį teismą leisti šalies mokiniams nebeskaityti Biblijos per pamokas. Iki tol tai buvo privaloma.

1995 metais M. Murray O’Hair buvo pagrobta ir nužudyta – kartu su savo sūnumi Jonu ir anūke Robin.

Kai kurios JAV valstijos iki šiol draudžia ateistams dirbti valstybės tarnautojais. Aišku, tokios taisyklės neatitinka JAV konstitucijos ir nėra taikomos, tačiau daug ką sako vien tai, kad jos egzistuoja.

Be to, daugiau nei 40 proc. amerikiečių tvirtina niekada nebalsuosiantys už netikintį kandidatą į prezidentus.

Netikinčiųjų – vis daugiau

Vis dėlto per pastaruosius septynerius metus Amerikoje žmonių, save vadinančių ateistais, pagausėjo net penkis kartus.

Dabar laisvamanių šalyje yra jau 5 procentai.

Dar viena apklausa parodė, kad 2011 metais religingais save laikė tik 60 proc. amerikiečių. 2005-aisiais tokių buvo 73 proc.

Sulig netikinčiųjų skaičiaus išaugimu pastebimas ir didesnis ateistų judėjimų aktyvumas. Laisvamanių daugiau, o jie garsinasi labiau nei bet kada.

Štai šių metų kovą į „Argumentų žygį” („Reason Rally”) Vašingtone susirinko netgi 20 tūkstančių žmonių. Ši demonstracija laikoma politiniu ateistų judėjimų debiutu.

Pasikeitė ir ateizmo apaštalai. M. Murray O’Hair pakeitė šiuolaikiniai autoriai Christopheris Hitchensas bei Richardas Dawkinsas, apie religiją rašantys knygas.

Praėjusių metų gruodį mirusio Ch. Hitchenso knygą „Dievas nėra didis” („God is not Great”) įsigijo daugiau nei pusė milijono skaitytojų.

Šis britų žurnalistas ir rašytojas tikina, kad religija yra „žiauri, iracionali ir netolerantiška, draugaujanti su rasizmu ir fanatiškumu, priešiška laisvam tyrinėjimui, niekinanti moteris ir išnaudojanti vaikus”.

Britų biologo R. Dawkinso 2006 metais parašyta „Dievo iliuzija” („The God Delusion”), kurioje smerkiamas tikėjimas, atsidūrė daugiau nei 3 mln. žmonių knygų lentynose.

Laisvamaniai veikia aktyviai

R. Dawkinsas ypač aktyviai agituoja žmones ne tik atsižadėti religijos, bet ir tokį savo poelgį paviešinti, paaiškinti – taip neva parodant pavyzdį kitiems.

Tiek jo, tiek kitų ateistų lyderių taikinys – būtent vadinamoji Mažoji Amerika. Taip vadinami nedideli miesteliai JAV pietuose ir pietvakariuose.

Neformalus judėjimas „Naujasis ateizmas” veikia ir didžiausiuose JAV universitetuose. Čia surenkamomis lėšomis finansuojamos originalios reklamos kampanijos.

2010 metais visoje Amerikoje buvo iškabinti reklaminiai plakatai, kuriuose skelbiama: „Ar jums reikia Dievo? Milijonams – ne” („Are you good without God? Millions are”).

„Artėjame prie persilaužimo, – Vašingtone per „Argumentų žygį” kalbėjo R. Dawkinsas. – Netrukus atvirai netikinčių žmonių bus tiek, kad staiga ir kiti nuspręs atsiverti.”

Ateistai šaukia dažnai ir įvairiausiomis temomis. Štai JAV demokratų delegatus, atvykusius į partijos nacionalinį suvažiavimą Šarlotės mieste, pasitiko judėjimo „Amerikos ateistai” („American Atheists”) plakatas.

Jame buvo užrašyta, jog krikščionybė skatina neapykantą, o krikščionys garbina „apsimetėlį gelbėtoją” – Jėzų Kristų.

Panašų ateistų organizacijų užsakytą plakatą, pašiepiantį mormonus, planuota iškabinti ir Tampoje per Respublikonų partijos nacionalinį suvažiavimą. Tačiau vietos valdžia užuodė klastą ir atsisakė suteikti vietą reklamai.

„Amerikos ateistai” taip pat reikalauja, kad iš Rugsėjo 11-osios muziejaus Niujorke būtų pašalinta kryžiaus formos plieno nuolauža, kuri buvo rasta Pasaulio prekybos centro griuvėsiuose.

Gelbėtojams šis plieninis kryžius tapo jų pastangų simboliu. Bet laisvamaniai tvirtina, kad kryžius religiją įpina į pasaulietinės valstybės reikalus.

Išgąsdino fundamentalistai

Ekspertų teigimu, priežasčių, kodėl pastaraisiais metais gana pastebimai auga ateistų skaičius, yra ne viena. Žinoma, daug įvairialypės informacijos apie religiją galima rasti internete.

Savo ruožtu daugelis jaunesnių ateistų vis prisimena 2001 metų rugsėjo 11-osios atakas Niujorke ir Vašingtone. Esą išpuoliai parodė, koks baisus gali būti religinis fundamentalizmas.

Bet esą labiausiai pastebima tendencija – tai, kad į intelektualų, tikinčių ne Dievą, o moksline pažanga, gretas pastaruoju metu vis dažniau įsitraukia buvę dvasininkai.

Tokie kaip J. DeWittas ir Nate’as Phelpsas – skandalingu homofobiškumu garsėjančios Vestboro baptistų bažnyčios lyderio Fredo Phelpso sūnus.

Šios religinių fanatikų bendruomenės nariai jau kelerius metus garsėja protestais per homoseksualių JAV karių laidotuves – jų metu mosikuoja plakatais „Dievas nekenčia pi..rų”.

N. Phelpsas viešai smerkia fanatiškas savo tėvo vadovaujamo judėjimo akcijas ir įvairiuose renginiuose pasakoja apie vaikystėje patirtas kančias – kaip jis būdavo verčiamas melstis, vaikščioti į bažnyčią.

Abu šie amerikiečiai jau tapo ateistų organizacijų pažibomis. Per „Argumentų žygį” minia pritariamai suūžė N.Phelpsui pasakius, kad rugsėjo 11-osios išpuoliai atmerkė jam akis.

„Negalime palikti ateizmo vien mokslininkams bei intelektualams. Norime apeliuoti į žmonių emocijas, kad jie imtų mąstyti pasaulietiškiau”, – tvirtino J. DeWittas.

Pažiūras išdavė „Facebook”

Vis dėlto kažin ar J. DeWittas ir iš esmės pasikeitęs jo gyvenimas yra pavyzdys daugeliui ateistų, kuriems netikėjimas tereiškia R. Dawkinso „Dievo iliuziją” kuprinėje.

Vyras iki šiol atsisako palikti De Riderį – miestelį, kuriame religija, politika ir bendruomenė susipynusios į tvirtą mazgą.

Bet jo padėtis nepavydėtina. Praėjus pusmečiui po prisipažinimo, kad netiki, J.DeWittas neteko žmonos ir darbo. Su amerikiečiu bendrauja vos keliolika iš daugiau nei 100 giminaičių.

Birželį bankas pareiškė atsiimantis J. DeWitto namą, tad jis įsikėlė į namelį ant ratų.

Viskas prasidėjo gana nekaltai. J. DeWittas net nesiekė viešai paskelbti, kad yra ateistas.

Tačiau išgirdęs, kad į Hjustoną atvyksta R. Dawkinsas, jis negalėjo atsispirti. Pasiėmęs laisvadienį, amerikietis su sūnumi nuvyko į didmiestį.

DeWittai su R. Dawkinsu nusifotografavo. Bet tuomet vyras padarė lemtingą klaidą – nuotrauką įkėlė į socialinį tinklą „Facebook” ir ją paviešino.

„Maniau, kad niekas De Rideryje nežino, kas yra R. Dawkinsas. Aš klydau – kalbos pasklido greitai”, – prisimena J. DeWittas.

„Netrukus mane pietų pasikvietė viršininkas. Susėdus prie stalo jis išsitraukė iš ateistų tinklalapių spausdintus lapus, kuriuose šmėžavo mano pavardė.

Po pusvalandžio buvau atleistas”, – pridūrė vyras.

Nauji draugai – buvę kunigai

J. DeWittas De Rideryje iš karto virto atstumtuoju, jį pradėta šaukti satanistu. Neapsikentusi kalbų apie ateizmą vyrą paliko žmona, jis sulaukė gausybės grasinimų.

„Šlykštu girdėti, kaip tu bandai paversti žmones ateistais, – sakoma vienoje žinutėje, kurią amerikietis įrašė į savo mobilųjį telefoną. – Nesėdėsiu vietoje, kol tu keiksi Dievą.”

Tiesa, vyras turi daugybę naujų draugų – tik ne De Rideryje, o kituose JAV miestuose. Jie – buvę dvasininkai ar kunigai, jau abejojantys Dievo egzistavimu, bet dar nedrįstantys palikti Bažnyčios.

„Naujos pažintys mane labai drąsina. Juk De Rideryje aš draugų jau neturėsiu – tik apsimestinį mandagumą. Bendruomenė – didžiulė problema žmonėms, norintiems atsiriboti nuo religijos.

Kaip nuo to pabėgti? Juk nevažinėsi ratais, norėdamas neprasukti pro bažnyčią”, – liūdnai svarstė J. DeWittas.

Tačiau amerikietis teigia įsitikinęs, kad tokių kaip jis JAV pietinėse valstijose yra daugybė.

Netikintieji esą tiesiog gyvena tyliai, savo abejones išliedami internete.

„Bet aš tylėti jau nebegalėjau. Taip, religija pamažu vis liberalesnė – kai kuriems to užtenka.Bet mano atveju procesas nesustojo. Galiausiai įsitikinau, kad religija – net pati geriausia – tėra žmonijos pažangos stabdys”, – aiškino J. DeWittas.

Ateistai atmeta dievybių egzistavimo galimybę

* Ateizmas – filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas Dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas. Platesne prasme – tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu.

* Ateizmas dažnai siejamas su agnosticizmu, nors agnostikai teigia, kad neaišku, ar Dievas egzistuoja, ar ne. Kartais – kad neįmanoma žinoti, ar jis egzistuoja, ar ne.

* Sovietų Sąjungoje buvo įprasta su ateizmu sieti aktyvią kovą prieš bet kokias religijas. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ekspertai tokią poziciją siūlo vadinti antiteizmu.

* Ateizmo terminas atsirado jau seniai. Dar senovės Egipte buvo sukurta tikėjimą kritikuojanti „Arfininko daina” – greičiausiai pirmasis ateizmą palaikantis dokumentas.

* Pirmosios ateizmo mokyklos susikūrė hinduizmo religijoje. Jos teigė, kad dievai neegzistuoja, nes jų egzistavimo neįmanoma įrodyti.

* Ateizmo tema buvo populiari ir antikos laikais, bet 381 metais Romos imperijoje ateistus pradėta kaltinti erezija ir persekioti. Retenybė ateizmas buvo ir viduramžiais.

* Situacija pasikeitė Šviečiamajame amžiuje, kai religinė valdžia nusilpo. Didžiosios Prancūzų revoliucijos metu ateizmas virto laisvai kalbama tema.

* O XX amžiuje ateizmas jau plačiai minimas įvairių mokslininkų darbuose. Britų filosofas ir matematikas Bertrandas Russellas (nuotr.) tvirtino, kad visi pasaulio dievai tėra išmonė, o jo tautietis Alfredas Ayeris teigė, jog religija yra nelogiška.

* Nurodyti tikslų ateistų skaičių pasaulyje sunku, nes ateizmo sąvoka suprantama įvairiai. Be to, yra žmonių, kurie dėl diskriminacijos ir persekiojimo neprisipažįsta netikintys.

* 2005 metais viena didžiulė apklausa parodė, kad pasaulyje yra apie 11,9 proc. nereligingų žmonių. Iš jų 2,3 proc. buvo ateistai.

* Po metų Europos Sąjungos šalių gyventojų apklausa atskleidė, kad 18 proc. žmonių Bendrijoje netiki Dievo, 27 proc. priima antgamtinių jėgų egzistavimą, o 52 proc. tiki specifinį Dievą.

* Labiausiai tikintys Europoje buvo italai – 62 proc. Mažiausiai – prancūzai – 27 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.