Antradienį Vilniaus miesto meras A. Zuokas LPK posėdžio dalyviams pristatė sąlygų verslui sostinėje studiją. Pagrindinį dėmesį A. Zuokas skyrė investicijų galimybėms, išdėstė savo požiūrį į nekilnojamojo turto (NT) ir žemės mokesčių problemas.
A. Zuokas pramonininkų klausė patarimo – kas turėtų mokėti didesnius mokesčius: žemę iš valstybės išsinuomojęs verslas ar žemės savininkai, kurie jau investavo lėšas į turtą.
„Pagal Seimo priimtą įstatymą, savivaldybės įpareigotos apmokestinti žemę. Iki lapkričio pirmosios savivaldybės turi nustatyti nuosavos žemės mokesčio tarifą. Mes puikiai suvokiame, kad bet koks mokesčių pajudėjimas į vieną ar kitą pusę iš karto paveikia konkurencingumą. Todėl nepasitarę su jumis nepriimsime sprendimų“, – pramonininkams pažadėjo A. Zuokas.
A. Zuokas pramonininkų klausė patarimo – kas turėtų mokėti didesnius mokesčius: žemę iš valstybės išsinuomojęs verslas ar žemės savininkai, kurie jau investavo lėšas į turtą.
„Jei nutarsime, kad žemės nuoma yra skatinama, tai minimaliais paskaičiavimais, žemės mokestis žemės turėtojams padidėtų apie 30 proc., taikant minimalų rodiklį“, - sakė Vilniaus meras.
A. Zuokas priminė, kad nuo kitų metų bus taikomi mokesčiai tiems, kurie turi žemės nuosavybę pagal įsigijimą ir nieko su žeme nedaro. LPK narys Juozas Zykus perspėjo, kad NT mokestis labiausiai paveiks statybų verslą. „Kilnojamus gaminius galima importuoti, o statybų – ne. Su jomis galima tik išvažiuoti, taigi iš Lietuvos bus išvežamas kapitalas. NT mokestis turi būti, bet iš principo yra bloga tvarka, kai valstybės biudžetui trūksta pinigų, iš karto sugalvojamas koks nors mokestis“, – pastebėjo verslininkas.
Iš žemės savininkų Vilniaus savivaldybė praėjusiais metais surinko 6 mln. Lt, už nuomą – 13 mln. Lt.
A. Zuokas atkreipė dėmesį, kad Vilniuje taikomas mažesnis mokesčio koeficientas (0,5 vietoj 0,8) apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriaus verslui. Kalbėdamas apie investicinę aplinką meras tikino, kad matomi investicijų proveržio ženklai.
„Investavo du stambūs užsienio viešbučių tinklai. Jeigu mūsų miestu pasitiki toks rizikingas viešbučių verslas, vadinasi, sostinės turizmo perspektyvos vertinamos teigiamai. Ant mano stalo guli maždaug 2 mlrd. litų investicijų planai, kažkas jau pastatyta, statoma, planuojama steigti. Bet tikram verslo investicijų proveržiui trukdo trys dalykai: sudėtingi investuotojų santykiai su bankais, verslininkams trūksta idėjų, kaip konkrečiai sudominti vartotojus projektais ir – neaiški ilgalaikė mokestinė aplinka“, - teigė Vilniaus meras.
Kaip svarų indėlį į sostinės ekonomiką A. Zuokas paminėjo 100 mln. prekybos tinklo „Ikea“ investicijas, Konstitucijos prospekte ir prie Seimo statomus „A“ klasės verslo biurus. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat žada konsoliduoti, supirkti iš savininkų žemę Naujojoje Vilnioje, kad ją būtų galima panaudoti gamybinių objektų statybai.
A. Zuoko įsitikinimu, dabartinė Lietuvos Vyriausybė, vadovaudamasi siaurais politiniais sumetimais, tyčia daro kliūtis sostinės ekonominės plėtros planams.
„Atrodo, kad Rusijos carai Vilnių gerbė ir juo rūpinosi labiau nei dabartinė Lietuvos Vyriausybė“, – pareiškė A. Zuokas.
Bus papildyta
