Kairuoliškam fondui „Laisvė nuo religijos” pradėjus didžiuosiuose Lenkijos miestuose kabinti reklamos stendus, propaguojančius ateizmą, katalikiškosios organizacijos nusprendė kilti į kontrpuolimą.
Šalia kuklių ateistinių stendų, kurių baltame fone matyti vien juodas užrašas „Neužmušu. Nevagiu. Netikiu”, pasirodė ryškūs priešininkų stendai, gąsdinantys netikinčiuosius pragaro kančiomis ir raginantys „gelbėti sielą, kol dar nevėlu”.
Kilęs ateistų ir tikinčiųjų reklamos karas sukėlė didžiules diskusijas žiniasklaidoje, nors minėti stendai kol kas dar nepasirodė Varšuvoje.
Nuomonės radikaliai skiriasi
Fondo „Laisvė nuo religijos” vadovė Dorota Wojcik tvirtina, kad katalikų kontrakcija labai gerai parodo, su kokia neapykanta šalyje susiduria netikintieji.
D. Wojcik teigia, kad ateistai norėjo tik priminti, jog geru žmogumi, tėvynės patriotu gali būti kiekvienas pilietis, nebūtinai katalikas. Bet priešininkai pradėjo tildyti gąsdindami, kad tie, kurie nėra katalikai, degs pragare.
Aistringas diskusijas pakurstė Varšuvos universiteto filosofijos profesoriaus Jano Hartmano ir garsaus menininkų nuodėmklausio, kunigo Grzegorzo Michalczyko susikirtimas žiniasklaidoje.
Profesorius apkaltino, kad vietos Katalikų bažnyčia ateistus sutapatina su niekdariais arba ateizmo sąvoką vartoja kaip keiksmažodį, jis paragino liautis ateistus įžeidinėti ir diskriminuoti.
Tačiau G. Michalczykas filosofui atkirto, kad Bažnyčia su ateistų diskriminacija neturi nieko bendra, nes Bažnyčia esą skelbia Dievo meilę. Kunigai neva ne tik neagituoja ateistų diskriminuoti, bet ir kartu su parapijiečiais Didįjį penktadienį meldžiasi už visų žmonių, kartu ir netikinčiųjų, išganymą.
Blogiau nei sovietmečiu?
Kunigo nuomone, ateistinių stendų akcija yra ne kas kita kaip politinė provokacija, siekianti sukelti visuomenės gailestį grupei žmonių, kurie tariamai yra mušami, skriaudžiami.
Buvęs kunigas, teologijos profesorius Tadeuszas Bartoszas akcentavo, kad yra skirtumas tarp to, kaip netikinčiuosius vertina Vatikano vadovai ir kaip nuošalaus Lenkijos kaimelio kunigai.
Vatikanas oficialiuose dokumentuose apie netikinčiuosius kalba pagarbiai, bet, pagal liaudišką katalikiškąją tradiciją, į netikinčiuosius žiūrima kaip į Bažnyčios niekintojus, priešus. O su tokiais esą reikia kovoti.
Anot T. Bartoszo, tokie liaudiški prietarai kertasi su Bažnyčios mokymu ir yra gentinio mąstymo atgyvena. Pilietinėje visuomenėje visoms mažumoms turi būti sudarytos sąlygos gyventi pagal lygybės principą.
Visuomenės psichologijos instituto profesorius Wojciechas Burszta teigia, kad per pastaruosius dvidešimt metų požiūris į ateistus Lenkijoje pablogėjo ir jų situacija tapo prastesnė negu sovietmečiu.
Netikintys vengia prisipažinti
Profesorė Barbara Stnosz kartu su vienuolika kolegų dar prieš 20 metų paskelbė viešą laišką įspėdami, kad Bažnyčios įtakos didėjimas kelia pavojų demokratijai ir piliečių lygybei.
Dabar profesorė tvirtina, kad kapitalistinę visuomenę pradėjusioje kurti Lenkijoje Bažnyčiai pavyko įdiegti požiūrį, jog katalikiškosios vertybės yra visos liaudies turtas ir visos partijos dabar bijo tai neigti, kad neprarastų kunigų užtarimo per rinkimus.
Sociologinėse apklausose 6 proc., arba beveik 2 mln., lenkų prisipažįsta esą netikintys, bet ateistus vienijančioje Racionalistų draugijoje (RD) užsiregistravo tik 10 tūkst. piliečių. Sociologai atliko anoniminę RD narių apklausą, kurioje trečdalis ateistų prisipažino patyrę diskriminaciją viešai pasisakę apie asmeninį netikėjimą.
Bijodami neigiamos visuomenės reakcijos net aštuoniasdešimt procentų ateistų toliau vaikšto į bažnyčią, ten tuokiasi, krikštija vaikus ir leidžia juos į religijos pamokas.
RD vicepirmininkė Joanna Rutkowska tvirtina, kad nors yra didelė savo šalies patriotė, valstybinių švenčių renginiuose nesilanko. Mat jie organizuojami kartu su Katalikų bažnyčia, o taip esą pažeidžiamas konstitucijoje įtvirtintas šalies pasaulietiškumas.
