Lrytas.lt siūlo pasižvalgyti po trijų paskutiniųjų rinkimų į Seimą užkulisius.
Nors valdžia keitėsi, opozicija nurungdavo poziciją, partijos jungėsi ir keitėsi nariais, švytuoklė siūbavo iš kairės į dešinę ir atgal, nušvito populizmo vaivorykštė, šou verslas pramušė langą į valdžią.
Nepasikeitė tik Lietuvos žmonių savijauta – tautiečiai visus tuos metus jaučiasi nelaimingi, nepatenkinti, neturtingi ir apgauti. „Vaizdialis ni koks“, kaip pasakytų Viktoras Uspaskichas. Beje, tas „vaizdzialis“ kaip veidrodis atspindi mūsų rinkėjų portretą ir mūsų valdžios veidą.
Prieš ketverius metus vykusius rinkimus paženklino socialdemokratų štabe neblaivus LRT generalinis direktorius A. Siaurusevičius, kuris įstrigo skydinės patalpose ir sukėlė skandalą. Ne mažiau fejerverkų nutiko ir tik paskelbus preliminarius balsavimo rezultatus.
Rinkėjų apklausos rezultatai būstinėje susirinkusiems partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiams įspūdžio nepadarė. „Tvarkiečių“ vadovas Rolandas Paksas neslėpė laukęs geresnių prognozių: „Manęs šie skaičiai neįtikino. Jie – keistoki. Aš siūlau palaukti oficialių rezultatų“.
Šou verslas pasišaipė iš senbuvių
„Žinantys valdžios skonį. Gudrūs ir lankstūs. Be jų Lietuvos politiką sunku įsivaizduoti. Taip buvo užvakar. Kazimiera Prunskienė, Artūras Paulauskas ir Algimantas Matulevičius tegali skaičiuoti klaidas. Jie – politikos užribyje", - po 2008-ųjų rinkimų „Lietuvos ryto“ žurnalistė Ramunė Sotvarienė apsilankė pas politiko elito žvaigždes, kurios atsidūrė užribyje.
Aktorių, dainininkų ir televizijos vedėjų gvardija šturmavo Seimą, o politikos vilkams teko atsitraukti.
Tuomet buvusi Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė K. Prunskienė (65 m.) nesirengė galvoti, ką veiks likusi be parlamentaro mandato.
„Beviltiškų situacijų nėra. Yra tik į neviltį puolantys žmonės“, – Naujosios sąjungos vadovas A. Paulauskas (55 m.) net po triuškinamo pralaimėjimo neketino trauktis iš politikos.
„Reikia laiko, kad suprastum, kas įvyko. Aš dar nesuprantu“, – po rinkimų pirmadienio rytą prisipažino pilietininkų lyderis A. Matulevičius (60 m.).
Jis – trečiasis partijos vadovas ir Seimo narys, kuriam rinkėjai buvo negailestingi.
A. Matulevičius – vienintelis iš jų, sudėjo ginklus iš karto po rezultatų: „Esu išeinantis iš politikos. Manęs ten jau nebėra“.
Baltijos rinkimų apygardoje Klaipėdoje į Seimą kandidatavęs Žemaičių partijos įkūrėjas Egidijus Skarbalius surinko vos 2 tūkst. rinkėjų balsų.
Į antrąjį turą neiškopė ir buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Petras Auštrevičius.
Rėmėjus išbarstė ir Laisvės sąjungos vedlys Vytautas Šustauskas.
Policininkai vos spėjo suktis
2004-ųjų metų rinkimai buvo itin intensyvūs rinkėjų viliojimais. „Lietuvos rytas“ rinkimų išvakarėse skelbė, kad žinios iš rinkimų tampa panašios į turgaus ar kriminalinių įvykių kroniką.
Kiek kainuoja balsas? Keli litai, stiklinė degtinės ar butelis alaus – toks kai kurių į valdžią besiveržiančių politikų jaukas rinkėjams.
Partijų stebėtojai ir policininkai vos spėja suktis. Per dvi balsavimo paštu dienas galimas rinkėjų balsų pirkimas užfiksuotas net keliuose rajonuose.
Policija pradėjo kelis ikiteisminius tyrimus dėl įvairių politinių jėgų poveikio rinkėjams.
Įtariamąją sulaikė prie pašto Jurbarko rajono pareigūnai tiria, ar Pašaltuonio kaimo gyventojai už alaus butelį atidavė balsus už Darbo partijos kandidatą.
Užvakar teisėsaugininkai apklausė Darbo partijos atstovę Reginą Škelevienę, įtariamą aštuonių rinkėjų papirkimu.
Nuvykę į Pašaltuonio kaimą pareigūnai apklausė aštuonis gyventojus. Tyrėja teigė, jog trys vyrai buvo tokie girti, kad su jais buvo sunku susikalbėti.
Kaimiečiai aiškino, jog R. Škelevienė juos lengvuoju automobiliu nuvežė į Eržvilko paštą, po to jiems nupirko alaus.
Vienas kaimiečių vakar prisipažino, kad R. Škelevienė jį girdė alumi, o po balsavimo pažadėjo visiems nupirkti dar po „bambalą“ (stipraus alaus butelį. – Red.).
Po rinkimų garsios pavardės papildė bedarbių sąrašą
„Lietuvos ryto“ korespondetas Tadas Ignatavičius po 2004-ųjų rinkimų aprašė žinomus, ilgai vadžioje buvusius politikus, kuriems nepavyko laimėti Seimo rinkimų. Pasibaigusių rinkimų į Seimą dalyviai buvo užsiėmę: vieni pradėjo naujos valdančiosios daugumos, kiti – darbo paieškas.
Antai į Seimą nepateko beveik po 15 metų jame praleidę Gediminas Vagnorius ir Petras Papovas.
„Pagaliau galėsiu būti laisvas“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ drąsinosi socialdemokratas P. Papovas.
Pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvavęs Darbo partijos atstovas telšiškis Valentinas Bukauskas įstengė nutraukti 47 metų G. Vagnoriaus pergalių grandinę.
Vos 70 balsų V. Bukauskui pralaimėjęs vienas garsiausių praėjusio dešimtmečio šalies politikų, dukart stovėjęs prie Vyriausybės vairo, galėjo likti bedarbis...
Suvalkiečiai norėjo daugiau
Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas vienmandatėje Suvalkijos rinkimų apygardoje Darbo partijos kandidatui Vytautui Sigitui Draugeliui pralaimėjo vos 4 balsais.
Naujajame Seime neliko daugiau nei pusės parlamentarų. Didžiausia netektis laukė socialdemokratų bei socialliberalų, nors iš 31 jų iškovoto mandato 25 turėtų atitekti dabartiniams parlamentarams.
Net 44-iems valdančiosios koalicijos nariams teko ieškotis kitos veiklos.
Sėkmė nusigręžė nuo lyderių
Praėję Seimo rinkimai nebuvo palankūs ir kai kuriems vienmandatėse apygardose kovojusiems lyderiams.
Triuškinamą pralaimėjimą jau per pirmąjį rinkimų turą 2004 metais Kėdainiuose patyrė Liberalų ir centro sąjungos vedlys A. Zuokas.
Sostinės meras čia pralaimėjo ir Darbo partijos vadovui Viktorui Uspaskichui, ir socialdemokratui Algimantui Salamakinui. A. Zuokas pripažino nesitikėjęs laimėti Kėdainiuose, o norą varžytis su V. Uspaskichu aiškino kaip savotišką iššūkį.
"Lietuvos rytas" rašė, kad A. Zuokas į Seimą patenka pagal partijos sąrašą, tačiau yra viešai pareiškęs, jog atsisakys mandato: „Darbui parlamente dar nesu pasiruošęs. Manau, kad galiu būti naudingesnis miestui“.
Pergalės skonio nepajuto ir socialliberalų lyderis, Seimo pirmininkas A. Paulauskas. Fabijoniškių rinkimų apygardoje jis pralaimėjo liberalcentristui Raimondui Šukiui.
„Gal per mažai dirbau?“ – svarstė A.Paulauskas, tačiau apie atsistatydinimą iš partijos vadovo posto neužsiminė.
Seimo vadovą guodžia tai, kad jis koalicijos kandidatų sąraše iš antrosios vietos buvo reitinguotas į pirmąją poziciją ir aplenkė vieną socialdemokratų lyderių Česlovą Juršėną.
2000-ieji: Seimo apokalipsė padėjo R. Paksui išskleisti sparnus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas savo komentare „Lietuvos rytui“ po 2000-ųjų rinkimų rašė, kad Naujosios sąjungos populiarumas augo kaip ant mielių, ir galima įsivaizduoti, kiek mandatų ji būtų iškovojusi Seime, jeigu ne nenumatytos aplinkybės.
Pirmiausia - niekas negalėjo numatyti vaidinimo, kurį sąlygiškai pavadinkime „G. Vagnoriaus atsistatydinimas“. Jo dėka į politinio elito viršūnę buvo iškeltas, jam pačiam nelabai to norint, mažai kam žinomas Vilniaus meras. Tačiau pasitaikė istorija su „Williams“, savųjų nemylimam premjerui teko apsispręsti.
„Lietuvos ryto“ eseisto RoRa žodžiais, atsisakydamas pasirašyti garsiąją sutartį, R. Paksas nusprendė pats tapti didžiojo politinio žaidimo dalyviu. Buvo pasakyta garsioji kalba tautai, ir kitą rytą R.Paksas atsibudo kaip charizmatinis lyderis („širdžių premjeras“ ir pan.).
Iki R. Pakso atėjimo Liberalų sąjunga buvo simpatiškas intelektualių verslininkų ir iš valdiškos algos gyvenančių intelektualų sambūris, kuriam buvo lemta amžinai būti neparlamentine partija.
Niekas negalėjo numatyti kitko - kad kairiajai koalicijai kaip lyderį pavyks pasikviesti A. Brazauską. Lieka tik stebėtis šio politiko populiarumu, nors dalis politikos apžvalgininkų norėtų jį matyti tik kaip pensininką.
Kas bus toliau? Drįsčiau teigti, kad Seimo rinkimų šūkio „Mums rūpi kiekvienas Lietuvos žmogus“ autoriai neįgyvendino savo planų, tačiau ne dėl savo kaltės.
Para, pakeitusi gyvenimą
Naujojo amžiaus rinkimai į Seimą buvo įnirtingi. Iš išlikusios medžiagos, kur įvykiai buvo atnaujinami kas valandą, matome didelius lūkesčius, pergalės džiaugsmą ir didžiulius nusivylimus.
9 val. Pirmasis Taurakalnio rinkimų apylinkėje balsavo kadenciją baigęs prezidentas A.Brazauskas. „Pirmiausia reikia, kad į valdžią ateitų žmonės, kurie moka dirbti. Didžiausia bėda šalyje ta, kad valdymas yra labai žemo lygio“, tuomet „Lietuvos rytui“ kalbėjo iš aktyvios politikos pasitraukęs A. Brazauskas.
10 val. Vilniaus Saulėtekio rajone su žmona Alma balsavęs prezidentas V. Adamkus tikėjosi, kad išrinkta nauja valdžia pakreips šalies gyvenimą reikiama kryptimi. Tuo pačiu metu Vilniaus senamiestyje pilietinę pareigą atlikęs Centro sąjungos pirmininkas R.Ozolas pergalę prognozavo vidurio partijų blokui: „Daugumą turėsim mes“.
10 val. 45 min. Į rinkimų apygardą sostinės Žvėryno rajone atvyko V. Landsbergis su žmona G. Ručyte-Landsbergiene. Jis sakė, kad naujojo Seimo vairą norėtų patikėti patyrusiems politikams, tokiems kaip premjeras A.Kubilius ar Seimo vicepirmininkas A. Vidžiūnas.
11 val. Su žmona Jolanta, dukterimi Aiste ir sūnumi Arnu Vilniaus Fabijoniškių apygardoje balsavo Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderis A.Paulauskas. Paklaustas, ar žino, už ką balsavo V. Adamkus, atsakė, jog jis tikisi, kad už Naująją sąjungą.
12 val. Prie urnos su žmona Laima ir sūnumi Mindaugu atvykęs Liberalų sąjungos pirmininkas R.Paksas eilėje laukė 20 minučių. Paklaustas, kas laimės rinkimus, Mindaugas Paksas paprašė 100 litų honoraro.
20 val. Baigėsi balsavimas.
23 val. Skelbiami pirmieji preliminarūs rezultatai. Pirmauja A.Brazausko socialdemokratinė koalicija. Išvydęs aukštyn kylančią socialdemokratinės koalicijos kreivę, A.Brazauskas klausė: „Kur valstiečiai?“
Pirmadienis, spalio 9 d.
1 val. nakties, kai pradėjo plaukti žinios apie liberalų pirmavimą keliolikoje vienmandačių apygardų, jų būstinėje sostinės „Freskų“ restorane kilo euforija: „Vilnius - mūsų, imam Kauną“.
Tuo pat metu kavinėje „Prie parlamento“ tyloje liūdėjo 5 proc. barjero neįveikę centristai. „Ką padarysi, rinkimai yra rinkimai“, - rankomis skėsčiojo kitos, taip pat pralaimėjusios Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas V.Bogušis.
2 val. Paskelbus žinią, kad valstiečiai nebeįveikia 5 proc. barjero, Tėvynės sąjungos štabe kilo aplodismentų audra. Aptaręs rinkimų rezultatus su LDDP vadovu Č. Juršėnu, į Turniškes išvažiavo A. Brazauskas.
2 val. 30 min. Naujosios sąjungos būstinėje kilo susirūpinimas, kad vienmandatėse apygardose juos gerokai lenkia liberalai.
3 val. Įsitikinusi, kad pralaimėjo socialliberalui V. Kvietkauskui, save iškėlusi nuosaikioji konservatorė N. Oželytė per televiziją pareiškė: „Esu laisva“.
Sužinojęs preliminarius rinkimų rezultatus, Centro sąjungos pirmininkas Romualdas Ozolas paskelbia apie apsisprendimą atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų. Centristai neperžengė 5 proc. barjero.
Į partijos būstinę grįžęs V. Landsbergis nusivylė menkais konservatorių rezultatais. Vengdamas nemalonių klausimų, jis pats išjungė „Lietuvos žinių“ žurnalisto diktofoną. Tačiau išgirdęs apie centristų pralaimėjimą, V. Landsbergis trynė rankomis ir kikeno: „Prezidento partija turi tik du procentus“.
Vos išaušus, Liberalų ir Naujoji sąjungos pareiškė pretenzijas formuoti naują Vyriausybę.
Primename, kad 2000-ųjų rinkimuose galėjo dalyvauti 2,6 mln. tautiečių. Politinėse lenktynėse dalyvavo 1,272 tūkst. kandidatų iš 28 politinių partijų ar organizacijų.
