Apie pažeidimus per Seimo rinkimus „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai” su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininku Zenonu Vaigausku kalbėjosi žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
– Turime apie dvylika rinkimų apygardų, kuriose dėl įvairių priežasčių prašoma rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais, – sakė Z. Vaigauskas. – Dar daugiau yra rinkimų apygardų, kuriose prašoma perskaičiuoti rinkimų biuletenius.
– Komisija pagal įstatymus turi teisę pripažinti rinkimus negaliojančiais ne tik vienmandatėse apygardose, bet ir daugiamandatėje.
Ar, jūsų nuomone, yra pagrindo skelbti rinkimus negaliojančiais bent jau kai kuriose vienmandatėse rinkimų apygardose?
– Aš manau, kad kai kuriose vienmandatėse rinkimų apygardose šį klausimą reikia svarstyti visiškai rimtai.
Trečiadienį prie komisijos būstinės vyko mitingas, kurį surengęs jaunimas piktinosi, kad jų ateitį gali nulemti žmonės, savo balsą parduodantys už vieną ar kitą litą.
Turime įvertinti jų surinktus duomenis, taip pat ir iš kitur gautą informaciją apie pažeidimus.
Aišku, įstatymas mus įspraudžia į labai trumpus terminus.
Be to, savo sprendimus turime apginti ir teisme.
– Kokie yra terminai?
– Jau šį sekmadienį VRK turi priimti sprendimą – ar skelbti pakartotinį balsavimą, ar pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais ir tose apygardose, kur buvo pažeidimų (pirmiausia kalbama apie Zarasų-Visagino ir Vilniaus-Trakų apygardas. – Red.), skelbti naujus rinkimus.
– Jei pasitvirtintų įtarimai, kad kurioje nors apygardoje rinkėjai buvo papirkinėjami, ar būtų naikinami tik tos apygardos balsavimo rezultatai vienmandatėje, ar ir daugiamandatėje apygardoje?
– Reikėtų aiškintis, kieno naudai buvo paperkami rinkėjai.
Juk rinkėjams buvo išduodami trys biuleteniai – buvo balsuojama už konkretų kandidatą, už partijos sąrašą ir dėl atominės elektrinės.
Aišku, pirmieji du balsavimai yra susiję.
– Rinkėjų papirkinėjimo atvejį tiriančios Zarasų policijos pranešime teigiama, jog dešimt litų rinkėjams buvo mokama už tai, kad jie balsuotų ir už Darbo partiją, ir už jos kandidatą vienmandatėje apygardoje.
Koks tokiu atveju turėtų būtų sprendimas?
– Daugiamandatė apygarda yra visa Lietuva.
Įstatymas kalba apie visos rinkimų apygardos rezultatų panaikinimą.
– Tai labai rimta?
– Žinoma. Tada rinkimai turėtų būti rengiami iš naujo. Panaikinus balsavimo rezultatus, kiltų visa puokštė teisinių padarinių. Liktų šios sudėties Seimas, į procesą turėtų įsitraukti Konstitucinis teismas.
Nebus taip, jog šiuo atveju VRK viena imtų ir nuspręstų naikinti rinkimų rezultatus.
Įstatymai nėra numatę, kad priimti tokį sprendimą užtektų paprasto penkiolikos komisijos narių balsavimo.
Ji pirmiausia turės išnagrinėti visus pažeidimus ir įvertinti faktų visumą.
Suprantu, kad kai kam, ypač jaunimui, verda kraujas – norisi greitų sprendimų, tačiau jie turi būti pamatuoti ir apginti. Negalima užsimoti be reikalo.
– Ar jūsų, kaip piliečio, nuomone, nepribrendo laikas, kai būtini griežti sprendimai, kurie leistų aiškiai visiems suprasti – rinkimai vyksta sąžiningai, priešingu atveju laukia griežtos sankcijos?
– Manau, kad to reikėtų. Mes ilgą laiką buvome įsitikinę, kad rinkėjai renkasi garbingus ir sąžiningus politikus, o šie stengiasi tokie būti.
Vis dėlto kartais šis mechanizmas nesuveikia ir ateina laikas, kai tenka į problemą pažvelgti iš jėgos pozicijų. Tai turi priversti sustoti tuos politikus, kurie iškrinta iš bendro konteksto, nepaiso Lietuvos įstatymų, negerbia jos piliečių ir galbūt patys savęs.
Prisimenu 1989 metus, kai buvo panaikinti savivaldos rinkimų rezultatai Švenčionyse. Tada turėjome teismo palaikymą ir džiaugėmės, kad rinkėjų papirkinėjimą pavyko kiek pristabdyti.
Bet palaikymo neturėjome, kai 2007 metais panaikinome balsavimo rezultatus dviejose rinkimų apygardose. Nuo tada nebaudžiamumas ėmė didėti.
Per šiuos rinkimus kai kur rinkėjų papirkinėjimas tapo masinis ir ciniškas. Tiesa, kartu didėja ir visuomenės nepakantumas tokiems dalykams, atsiranda noras, kad rinkimų rezultatus lemtų rinkėjų balsas, o ne kokie nors pagirdymai, pavaišinimai ir panašūs dalykai.
– Ar galėtų atsitikti taip, kad, panaikinus rezultatus kurioje nors apygardoje ir paskelbus joje naujus rinkimus, juose vėl galėtų dalyvauti prie rezultatų klastojimo nagus prikišusi partija ir jos kandidatas?
– Įstatymai numato, kad teismo kaltu pripažintas asmuo, neatlikęs bausmės, negali būti keliamas kandidatu.
Aš labai abejoju, ar kuri nors partija irgi norėtų turėti tokį kandidatą, kuris pirko rinkėjų balsus.
– Kas atsitiko, kad per šiuos rinkimus akivaizdžiai sumažėjo rinkimų komisijų narių ir galbūt todėl balsavietėse atsirado milžiniškos eilės?
– Sumažėjus finansavimui rinkimų apygardos stengėsi taupyti ir komisijų narių uždarbiui skirtus pinigus leido pasidalyti mažesniam skaičiui žmonių.
Be to, kai kurios apygardos tiesiog nerado pakankamai žmonių, kvietė bedarbius.
– Rinkimams mažiau pinigų skyrusi valdžia, matyt, tikėjosi, kad ir šįkart viskas bus gerai, bet buvo prieitas liepto galas?
– Aš taip nesakyčiau. Žiniasklaida kiek sutirština spalvas. Jokio liepto galo nėra.
Juk rinkėjų balsai suskaičiuoti, paskelbti. Aišku, kažkiek užtrukome skaičiuodami. Atsiprašome ir už eiles.
Turime tik penkias ar septynias rinkimų apylinkes, kurių nariai palūžo ir nesugebėjo suskaičiuoti balsų. Bet pailsėję baigė darbą.
