Tiesa, apie savo sąžiningą verslą noriai kalbantis L. Valinskas tampa nekalbus, paklaustas, ar atsiskaitė su nukentėjusiais, kuriems padaryta žala siekia beveik 300 tūkst. litų, jo draugė S. Linkevičiūtė nuo žurnalistų objektyvų bėga galvą slėpdama po apsiaustu, o kai kuriems dabartiniams klientams dėl šių uteniškių tenka varstyti teismų duris.
Susirado pagal skelbimą
Spalio pabaigoje 73 metų pasvalietis Bernardas Šakėnas išgirdo malonią žinią. Pasvalio rajono apylinkės teismas patenkino jo civilinį ieškinį ir iš nestandartiniais baldais jo butą apstatyti pažadėjusių, tačiau sutarties taip ir neįvykdžiusių uteniškių – L. Valinsko ir S. Linkevičiūtės priteisė grąžinti iš pasvaliečio paimtą 2 tūkst. litų avansą, sumokėti 5 proc. metinių palūkanų ir atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas.
Kaip teismui ir lrytas.lt pasakojo B. Šakėnas, pernai, persikraustęs į kitą butą, jis sumanė įsigyti naujus baldus. Ieškodamas pigesnio varianto, jis vietos laikraštyje rado skelbimą apie nebrangiai gaminamus nestandartinius baldus ir išsikvietė meistrus.
Pas pasvalietį atvažiavo solidžios išvaizdos ponia (kaip vėliau po ilgų paieškų B. Šakėnas išsiaiškino – S. Linkevičiūtė) bei kažkoks vyras. Įtarimų jie nesukėlė – atsivežė įvairių katalogų, medžiagų pavyzdžių, viską kruopščiai išmatavo. Su S. Linkevičiūte buto šeimininkas sutarė, kad per 7 savaites jam bus pagaminti išsirinkti virtuvės, svetainės, prieškambario baldai. Visą užsakymą įvertinusi 9 tūkst. litų, viešnia dar padarė pensininkui 1 tūkst. litų nuolaidą ir paprašė 2 tūkst. litų avanso.
Gavusi avansą, baldininkų atstovė išrašė kvitą dėl paimtų pinigų, paliko baldų gamybos sutartį ir atsisveikino.
Sunerimo nesulaukęs baldų
B. Šakėnas sunerimo, kai besibaigiant sutartyje nurodytam 7 savaičių laikotarpiui iš baldininkų jokių žinių nesulaukė. Paskambinęs į Kaune įsikūrusią baldų gamybos įmonę „Currus“, ant kurios blanko buvo parašyta baldų gamybos sutartis, pasvalietis dar labiau išsigando – ten jam pareiškė, kad jokio užsakymo B. Šakėnui iš Pasvalio jie neatlieka.
Bandymai prisiskambinti laikraštyje išspausdintu baldų gamybą reklamuojančiu telefonu rezultatų nedavė – niekas ragelio nekėlė. Pradėjęs atidžiau tyrinėti avansą paėmusios moters paliktus dokumentus, B. Šakėnas ėmė save keikti už neapdairumą – viešnia buvo ant jų suraičiusi parašą, tačiau savo pavardės neužrašiusi.
Baimindamasis, kad 2 tūkst. litus įmetė kaip į balą, atkaklus pensinininkas ėmė kitais būdais ieškoti galų: nusprendė išsiaiškinti, kas į vietinį laikraštį davė skelbimą apie nestandartinių baldų gamybą.
Taip galiausiai jis išsiaiškino, kad skelbimus rajoniniuose laikraščiuose užsakė uteniškis L. Valinskas, o pas jį buvo atvažiavusi pastarojo gyvenimo draugė ir verslo partnerė S. Linkevičiūtė.
Sumanęs susirasti informacijos apie juos internete, pensininkas rado nemažai neigiamos informacijos – paaiškėjo, kad poros pavardės figūruoja poroje ikiteisminių tyrimų dėl didelės vertės turto pasisavinimo apgaulės būdu. Žmones iš visos Lietuvos L. Valinskas ir S. Linkevičiūtė mulkino panašiai: paimdavo avansą už nestandartinių baldų ar durų gamybą ir dingdavo.
Išsigandęs, kad gali papildyti sukčių aukų sąrašą, B. Šakėnas susirado L. Valinsko telefono numerį ir pareikalavo grąžinti avansą už laiku nepagamintus baldus. L. Valinskas iš pradžių jam aiškino, kad baldai bus pagaminti, bet kitoje įmonėje, nes „Currus“ neapsiėmė už tokią nedidelę kainą jų gaminti. Pensininkas, įtardamas apgaulę, nuo tokio pasiūlymo atsisakė ir pagrasino kreiptis į policiją. „Ką aš žinau, kur ir kokios kokybės baldus man jie būtų pagaminę. Kas atsakys, jei jie netrukus subyrės? Man šakalių krūvos nereikia“, – lrytas.lt sakė pasvalietis.
Bylą teisme laimėjo
Nesulaukęs iš L. Valinsko grąžinamų pinigų, B. Šakėnas kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Tačiau tenykščiai pareigūnai nusikaltimo neįžvelgė – nusprendę, kad tai tik kliento ir verslininko nesutarimas, patarė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
B. Šakėnas taip ir padarė. Į pirmuosius posėdžius Pasvalio rajono apylinkės teisme atsakovė – S. Linkevičiūtė neatvyko. Tuomet teismas ją nubaudė pinigine bauda, o atsakovu taip pat pripažino ir L. Valinską, tiesiogiai su B. Šakėnu bendravusiu dėl užsakytų baldų.
Uteniškių porelę pirmąkart teisme Pasvalyje atkaklus pensininkas pamatė tik spalio mėnesį. Jie pripažino savo kaltę dėl laiku neatlikto B. Šakėno užsakymo, tačiau bandė dalį atsakomybės suversti ir klientui. L. Valinsko teigimu, įvykdyti laiku užsakymo jie nespėjo, nes „Currus“ atsisakė pagaminti baldus už sutartą su pasvaliečiu kainą. O su pasiūlymu, kad baldus gamintų kiti gamintojai ir jie būtų pristatyti ne visi iš karto, ieškovas nesutiko.
„Mes jam spintą buvome atvežę, bet namuose neradome, o prisiskambinti negalėjome, nes telefonas buvo išjungtas“, – pasakojo teisme S. Linkevičiūtė. Ji teigė dirbanti su daugybe baldų gamintojų ir esą visiškai nesvarbu, kas būtų B. Šakėnui pagaminę baldus.
Nors atsakovai siūlė sudaryti taikos sutartį ir geranoriškai pažadėjo atlyginti B. Šakėnui padarytą žalą, šis taikytis su pora, kurią įtaria sukčiaujant, nesutiko. Praėjusią savaitę Pasvalio rajono apylinkės teismas pasvaliečio ieškinį patenkino ir iš L. Valinsko bei S. Linkevičūtės priteisė jam grąžinti 2 tūkst. litų avansą, sumokėti 5 tūkst. metinių palūkanų ir atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nors šiuo teismo sprendimu B. Šakėnas patenkintas, tačiau stebisi, kaip žmonės, kaltinami apgavę daugybę žmonių, galbūt nekliudomi toliau verčiasi panašia veikla.
Dangstėsi galvą apsiaustu
Teisme Pasvalyje pamatęs žurnalistus, L. Valinskas ir S. Linkevičiūtė elgėsi skirtingai. Pastaroji į bet kokius lrytas.lt ir „Lietuvos ryto televizijos“ žurnalistų klausimus atsakė tyla, o po teismo posėdžio gatve savo automobilio link pustekinė nuskubėjo galvą slėpdama po savo apsiaustu.
Tuo tarpu L. Valinskas bandė įtikinėti, kad B. Šakėnas – nežinantis ko nori klientas ir siūlėsi atvežti daugybės jų patenkintų klientų sąrašus. „Tai buvo seni dalykai. Mes dabar sąžiningai dirbame, mūsų buhalterija tvarkinga“, – priminus apie ikiteisminius tyrimus dėl jo bei S. Linkevičiūtės nusikalstamos veiklos sakė uteniškis. O paklaustas, ar atlygino nukentėjusiems žmonėms padarytą šimtątūkstantinę žalą, stengėsi nukreipti pokalbį kita linkme. Pavyzdžiui, pasakojo, kaip jų dabartiniam verslui trukdo neigiami atsiliepimai ir straipsniai internete.
Nuteisti, bet dar laisvėje
Gali būti, kad kuriam laikui savo verslą – prekybą nestandartiniais baldais L. Valinskui ir S. Linkevičiūtei teks nutraukti.
Utenos rajono apylinkės teismas šiemet juos pripažino kaltais dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo apgaulės būdu ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Šioje byloje nukentėjusiais buvo pripažinti beveik 300 žmonių iš visos Lietuvos – nuo Klaipėdos iki Visagino, o jiems padaryta žala įvertinta apie 240 tūkst. litų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Leoga“ direktorė S. Linkevičiūtė bei prekybos direktorius L. Valinskas skelbėsi rajoniniuose laikraščiuose, kad bendrovė gamina nestandartinius baldus bei duris. Tačiau klientai, sumokėję avansu apie pusę užsakymo vertės (nuo 100 iki 15 tūkst. litų), užsakytų gaminių taip ir nesulaukdavo. Paaiškėjo, kad dėl gauto avanso išdavę pajamų orderius, gautų pinigų į bendrovės balansą „Leogos“ vadovai neįtraukdavo.
Kai žmonės ėmė kreiptis į vietos policijos komisariatus, pareigūnai iš pradžių sukčiavimo požymių neįžvelgė, siūlė bylinėtis civiline tvarka. Tik tuomet, kai Utenos teisėsaugininkai, gavę iš karto kelių nukentėjusiųjų pareiškimus susidomėjo „Leogos“ veikla ir apie tai paviešino informaciją spaudoje bei kolegoms iš kitų Lietuvos vietovių, paaiškėjo šios nusikalstamos veiklos mąstai, juos užplūdo būriai nukentėjusiųjų.
Utenos rajono apylinkės teismas „Leogos“ vadovus L. Valinską, S. Linkevčiūtę ir pas juos dirbusią 33 metų uteniškę Giną Jupatovą pripažino kaltais. Pastaroji, auginanti tris mažamečius vaikus, buvo nubausta laisvės apribojimu 2 metams. O sugyventinių pora nuteista realia laisvės atėmimo bausme – L. Valinskui skirta 3 metų 9 mėn., o S. Linkevičiūtei – 3 metai 6 mėnesiai nelaisvės.
Tiesa, pora iki šiol vaikšto laisvėje, nes nuosprendį apskundė aukštesnės instancijos teismui. Įdomi detalė – teigdami, kad jų finansinė padėtis nėra gera, pasvaliečiui B. Šakėnui priteistus pinigus jie prašė teismo leisti atiduoti dalimis, per kelis mėnesius. Tuo tarpu apeliacinio skundo nagrinėjimui Panevėžio apygardos teisme pasisamdė du nepigius advokatus iš Vilniaus.
Gali būti, kad teisininkų pagalbos porai iš Utenos prireiks dar viename teisme. Utenos policijoje baigiamas ikiteisminis tyrimas dar vienoje baudžiamojoje byloje, kurioje jau kitos bendrovės – „Tenoma“ vadovai S. Linkevčiūtė ir L. Valinskas kaltinami tokiu pačiu būdu iš 49 žmonių visoje Lietuvoje užvaldę 34 tūkst. litų.
Nepagautas – ne vagis
Teisėtvarkos pareigūnai lrytas.lt sakė besistebintys, kaip L. Valinskas ir S. Linkevičiūtė, kurie visoje Lietuvoje pagarsėjo dėl savo apgaulių su nepagamintais baldais, vis tiek atrpininkauja baldų gamybos įmonėms.
Vis dėl to kol dėl jų veiklos nusiskundimų nėra, kol jie įstatymų nepažeidžia, verstis šiuo baldų verslu niekas jiems uždrausti negali. „Nepagautas – ne vagis“, – sakė kalbinti pareigūnai.
