O Seimui atstovaujantis tautininkas Gintaras Songaila KT teisėjams dėstė įtarimus, kad šį barjerą Lietuvos lenkų rinkimų akcija galimai peržengė tik dėl rinkėjų papirkinėjimo.
Jei KT pritartų šiems įtarimams, gali būti panaikinti rinkimai daugiamandatėje apygardoje. Tokiu atveju naujasis Seimas būtų laikomas neišrinktu iki tol, kol įvyktų nauji rinkimai.
Savo sprendimą dėl rinkimų rezultatų KT privalo pateikti vėliausiai šį šeštadienį.
Z. Vaigauskas: „Pažeidimai nepakankami, kad naikinti daugiamandatės apygardos rezultatą“
VRK vadovas Zenonas Vaigauskas Konstituciniam Teismui dėstė, kad rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatų naikinti nėra prasmės.
Jo argumentas – rinkimus naikinti būtų galima, tik jei kuri nors partija daugiamandatėje apygardoje būtų gavusi dvejais mandatais daugiau ar mažiau dėl įvairių pažeidimų.
VRK skaičiavimais, kad „darbiečiai“ netektų vieno mandato, jiems reikėjo surinkti tik 3,8 tūkst. mažiau balsų (šį mandatą gautų socialdemokratai). Tačiau tam, kad jų sąrašas netektų dvejų mandatų, nuo šios partijos rezultato reikėtų nubraukti 98,7 tūkst. balsų (mandatus gautų socialdemokratai ir liberalai).
Įrodyti, kad „darbiečiai“ gavo beveik 100 tūkst. balsų papirkinėdami, VRK negali, sakė Z. Vaigauskas. VRK skaičiuoja, kad rinkėjai, kurie pardavė savo balsus, negavę atlygio rinkimuose išvis nebūtų dalyvavę.
Anot VRK, skaičiavimais galima įrodyti, kad apie 4 tūkstančius balsų buvo nupirkti. Tai yra apie 0,26 procento visų balsų. Gerokai daugiau balsų buvo pripažinti negaliojančiais – kiek daugiau kaip 50 tūkstančių balsų. „Negali būti, kad eliminavus šiuos balsus esmingai pasikeistų rinkimų rezultatai“, - sakė VRK narys Jonas Udris.
Pažeidimų tikrai buvo, bet ar buvo įtaka?
Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatai gali būti skelbiami negaliojančiais, jei kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
Tiek I. Pukanasytė, tiek G. Songaila rėmėsi KT nutarimu, kad jei nustatomi šiurkštūs rinkimų pažeidimai, tai daroma prezumpcija, kad jie esmingai paveikė rinkimų rezultatus. Todėl, pasak jų, norint nekeisti oficialių rinkimų rezultatų, reikia įrodyti, kad esminio rezultatų iškraipymo nebuvo.
„Ši prezumpcija nėra iki galo paneigta“, - VRK daugiamandatės apygardos balsų analizę vertino I. Pukanasytė.
Daugiausia įtarimų – dėl „darbiečio“ J. Pinskaus
I. Pukanasytė argumentavo, jog yra daug abejonių, kad „darbietis“ Jonas Pinskus, kurio naudai galimai buvo perkami kalinių balsai, partijos rinkimų sąraše pakilo ir į Seimą pateko tik dėl balsų pirkimo.
„Labai pagrįsta abejonė kyla dėl pirmumo balsų, kaip pirmumo balsai buvo suteikiami ir kiek jų galimai buvo nupirkta. Kyla abejonių, kad į Seimą gali patekti ne tie asmenys, kurie galėjo patekti, o tie, už kuriuos buvo nupirkti balsai . Jei pažiūrėtume, dėl ko (J. Pinskus) pakilo, matyti, kad galima abejoti, ar tikrai rinkėjai nebuvo papirkti“, - sakė ji.
Teisininkė argumentavo, jog pripažinus, kad J. Pinskus pasinaudojo perkamais balsais, visos daugiamandatės apygardos balsai neturėtų būti nubraukti.
Prezidentūra: „Jei buvo pažeidimų vienmandatėse – tai turi būti pažeidimų ir daugiamandatėje“
Ji argumentavo, kad šiurkštūs rinkimų pažeidimai įvairiose vienmandatėse apygardose, kuriuos konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), galėjo turėti įtakos ir daugiamandatės apygardos rezultatams.
Pasak jos, daugiamandatės apygardos rezultatus galėjo iškreipti pažeidimai Šilutės-Pagėgių, Vilniaus-Trakų, Zarasų-Visagino, Biržų-Kupiškio apygardose.
Teisininkė pabrėžė kad pagal VRK metodiką, tik 3,7 tūkst. balsų skirtumas galėjo lemti, jog viena partija daugiamandatėje apygardoje gautų vienu balsu daugiau, o kita partija – mažiau.
„Galima kelti abejonę, ar dėl šiurkščių pažeidimų rinkimų rezultatai galėjo būti nustatyti vieno balso tikslumu, nes mandatų paskirstymą lėmė tik 3,7 tūkst. balsų“, - sakė I. Pukanasytė.
Prielaidos: pažeidimai uždarė Seimo duris „valstiečiams“ ir atvėrė lenkams
I. Pukanasytė dėstė įtarimus, kad nesant šiurkščių pažeidimų į balsų dalybas galėjo patekti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Pagal oficialius rinkimų rezultatus ši sąjunga surinko 3,88 proc. balsų.
„Yra prielaida, kad, priklausomai nuo to, kiek buvo šiurkščių pažeidimų, ir kiek rinkėjų paveikta – gali būti daroma prielaida, kad jei papirktieji rinkėjai būtų nedalyvavę, viskas galėjo susidėlioti kitaip. Galėjo „praeiti“ Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašas. Bet tai tik prielaida ir abejonė“, - argumentavo I. Pukanasytė.
Panašius argumentus dėliojo ir Seimui atstovaujantis G. Songaila. Jis irgi tvirtino, kad tik keli tūkstančiai balsų, įskaičiuotų už „darbiečius“, galėjo lemti, kad jie iš socialdemokratų atimtų vieną mandatą.
Jis irgi tvirtino, kad gali būti įtarimų, jog be šiurkščių pažeidimų į Seimą būtų patekusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Parlamentaras taip pat tvirtino, kad be pažeidimų į Seimą nebūtų patekusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Ši partija surinko 5,83 proc. balsų ir peržengė 5 proc. barjerą.
„Su kuo susiduriame? Vilniaus-Trakų, Vilniaus-Širvintų, Naujosios Vilnios, Zarasų-Visagino, Vilniaus Justiniškių apygardų atveju, ši partija ar bent dalis jos kandidatų tikrai galimai pirko balsus. Vežė rinkėjus. Ir tai jie daro ne pirmus rinkimus. Per tas keturias apygardas susidaro apie 22 tūkst. ginčytinų balsų“, - tvirtino G. Songaila.
Pasak jo, jei daugiamandatėje apygardoje būtų nepatekę lenkai, o būtų praėję „valstiečiai“ - tai skirtumas nuo oficialiai paskelbtų rezultatų būtų 14 mandatų.
