Naujas Seimas kitą savaitę galės pradėti darbą, nes Konstitucinis Teismas rinkimų rezultatų šeštadienį nenubraukė. Tačiau buvo pakitimų. Trys Darbo partijos kandidatai partijos sąraše į Seimą pateko neteisėtai, nes neteisėtai surinko reitingo balsus, šeštadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Prasižengėliai - Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus, Živilė Pinskuvienė.
Taip pat buvo nuspręsta, kad rezultatai Biržų-Kupiškio apygardoje, kur išrinktas socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, yra neteisėti. Galutinį sprendimą dėl šių teismo išvadų turės priimti dabartinės kadencijos Seimas.
Teismas nusprendė, kad keleto Darbo partijos kandidatų vieta po reitingavimo yra neteisėta. Tai buvo pareikšta dėl trijų minėtų kandidatų, taip pat dėl Jolantos Bikutienės, Viačeslavo Ždanovičiaus, Algirdo Griciaus. Šiuos kandidatus pakeis kiti "darbiečių" kandidatai.
Pagal rinkimuose gautus reitingo balsus į išrinktųjų sąrašą pretenduoja pakilti „darbiečiai“ Vilija Filipoviečienė, Gediminas Jakavonis, Larisa Dmitrijeva.
„Tie kandidatai, kurių išrinkimui buvo padaryti šiurkštūs pažeidimai, negali įgyti Seimo nario mandatų“, - išvadą skaitė Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis. Tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad net jei buvo papirkti 3,6 tūkst. rinkėjų Darbo partijos naudai, tiek balsų neužtenka, kad daugiamandatėje apygardoje "darbiečiai" netektų bent vieno mandato. Mat atotrūkis tarp jos ir socialdemokratų partijos buvo per didelis.
Koaliciją formuojančios socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius po teismo sprendimo sakė, kad yra patenkintas, kad toliau galės dirbti su "Tvarka ir teisingumu" ir Darbo partija. Pasak premjero postą siekiančio užimti A. Butkevičiaus, jis pažįsta daug žmonių Darbo partijoje, kurie yra principingi, sąžiningi ir puikiai dirbę Seime ne vieną kadenciją. Todėl KT pripažinimas, kad keli "darbiečiai" reitinge pašoko neteisėtai, koalicijos darbo nesutrikdys.
"Darbietis" parlamentaras Mečislovas Zaščiurinskas pabrėžė, kad teismas rėmėsi prielaidomis, ne įrodymais apie papirkinėjimus. "Klausimas bus svarstomas partijos prezidiume ir taryboje. Garbės partijai nedaro bet koks poelgis, kuris neteisingas. Spręsime, kai bus įrodyta, bus aiškumas, o dabar yra "galimai", - sakė M. Zaščiurinskas.
Panaikinti daugiamandatės apygardos rezultatus nedrįso
Konstitucinio Teismo išvadoje pažymima, jog nėra naikinamas rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatas. Pastaruoju atveju reikėtų naujų Seimo rinkimų. Tik yra išbraukiami konkretūs kandidatai.
„Atsižvelgiant į žalą, kuri galėtų būti padaryta rinkėjų lūkesčiams ir stabilumui, pripažinus rinkimus pagal proporcinės sistemos rezultatą, ši priemonė – pripažinimas negaliojančia turi būti ultima racion“, - skaitė R. Urbaitis.
Teismo išvadoje konstatuojama, jog rinkėjų paduoti pirmumo balsai lemia galutinę kandidato sąrašo vietą ir galimybę būti išrinktam daugiamandatėje apygardoje. Teismo nutartyje - aštri kritika Vyriausiajai rinkimų komisijai
Teismas savo išvadoje pasmerkė Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), nes ši nevertino, ar reitingo balsai atiduoti sąžiningai.
"Tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų papirkimu – dovanomis ar atlyginimu – skatinant juos balsuoti paduodant pirmumo balsus gali būti iškreipta tikroji rinkėjų valia. Todėl kiekvienu atveju VRK tvirtinant galutinę eilę kyla pareiga išsiaiškinti, kad paduodant pirmumo balsus už vieną ar kitą kandidatą, nebuvo iškreipta tikroji rinkimų valia. Iš bylos medžiagos matyti, kad VRK, tvirtindama galutinę sąrašo eilę ir nustatydama, kurie konkretūs asmenys yra išrinkti į Seimą, nevertino turimos informacijos, kad buvo organizuojamas masinis balsų pirkimas bausmės atlikimo vietose, skatinant paduoti balsus už konkrečius asmenis Darbo partijos sąraše. VRK pažymėjo, kad galėjo būti papirkta iki 3 tūkst. rinkėjų, kurie balsavo už Darbo partiją ir pirmumo balsus davė už konkrečius asmenis. Yra ir Generalinės prokuratūros duomenys apie vykstantį ikiteisminį tyrimą. VRK, nustačiusi, kad galėjo būti skatinami rinkėjai paduoti reitingo balsus, šio fakto nevertino. Ir nustatė galutinę eilę, į kurią įtraukti tie kandidatai. Konstatuotina, kad VRK patvirtindama Darbo partijos kandidatų eilę ir nustatydama, kad minėti asmenys išrinkti į Seimą, nesilaikė Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo įvertinti konkrečias aplinkybes, turinčias esmės rinkimų rezultatų nustatymui", - skaitė R. Urbaitis.
Taip pat VRK sukritikuota už tai, kad patvirtino Biržų-Kupiško apygardos rinkimų rezultatus.
"VRK negalėjo tvirtinti galutinio Biržų-Kupiškio rinkimų rezultatų, neįsitikinusi, ar nėra abejonių skaidrumu, ar nebuvo padaryta rinkimų pažeidimų, turėjusių įtakos rinkimų rezultatų nustatymui", - skaitė R. Urbaitis. Seimo nariai piktinasi, Z. Vaigauskas nesitraukia
VRK vadovas Zenonas Vaigauskas, išklausęs Konstitucinio Teismo išvadą, atsistatydinti noro nerodė.
"Sprendimų dėl karjeros nepriiminėjame. Reikia baigti darbus", - sakė jis.
Konstitucinio Teismo sprendimą jis vertino taip: "Pasakyčiau, kad kiek netikėtas ir nelauktas Konstitucinio Teismo sprendimas, kaip visada".
Jis pripažino, kad "klaidų buvo padaryta".
Seimo nariai Z. Vaigauską vertino piktai. Tautininkas Gintaras Songaila tikino, kad VRK įgaliojimai po tokio teismo pasisakymo išvis nutrūksta. Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis prabilo, kad Z. Vaigauskui reikėtų prisiimti atsakomybę.
"Akivaizdu, kad VRK padarė klaidų, akivaizdu, kad VRK pirmininko atsakomybė taip pat iškyla. Bet Seimas pats turės vertinti", - kalbėjo jis.
Dirbo iki paskutinės sekundės
Vilniaus vicemeras narys Jonas Pinskus šią savaitę pats pranešė, kad atsisako Seimo nario mandato.
Konstitucinis Teismas šioje byloje dirbo iki paskutinio leistino momento. 72 valandų terminas, per kurį turėjo būti baigta nagrinėta byla, suėjo šeštadienį 16 valandą. Teismas sprendimą pradėjo skelbti 15 val. 40 minučių.
Konstituciniam Teismui buvo apskųsti rinkimai daugiamandatėje apygardoje, kur pagal sąrašus išrinkti pusė Seimo narių.
Taip pat apskųsti rinkimai keliose vienmandatėse apygardose. Teismas nagrinėjo rinkimus Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio vienmandatėse apygardose.
Trečiadienį priėmęs nagrinėti Seimo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės paklausimus dėl išvados, ar per 2012 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, teismas sujungė juos į vieną bylą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas teismui liudijo, kad daugiamandatėje apygardos balsai gali būti naikinami tik jei manoma, kad du ar daugiau mandatai paskirti neteisingai.
