Įtariama, kad Migracijos departamento pareigūnai, bendradarbiaudami su sostinės advokatais, vien šiemet maždaug šimtui užsienio piliečių suveikė leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ar juos neteisėtai pratęsė.
Vakar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Vilniaus apygardos prokurorai pareiškė įtarimus septyniems Migracijos departamento pareigūnams, dviem advokatams, dviem advokatų padėjėjams ir dar dviem asmenims.
Jie įtariami kyšininkavimu, poveikio darymu, papirkimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu.
Net penki iš septynių Migracijos departamento pareigūnų eina vadovaujamas pareigas.
Veikė per tarpininkus
Migracijos departamento pareigūnams klientų parūpindavo advokatai ir jų padėjėjai, teikiantys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Laikinojo leidimo gyventi Lietuvoje pageidaujantiems ne Europos Sąjungos piliečiams būdavo užsimenama, kad visą šį reikalą galima sutvarkyti greičiau, tačiau tai kainuos.
Žmogui perdavus nurodytą sumą, advokatai ir jų padėjėjai pasilikdavo savo dalį, o likusią perduodavo tarpininkams, turintiems pažinčių Migracijos departamente.
Tarpininkai atsiskaičiuodavo savo atlygį, o tai, kas liko, atiduodavo valdininkams. Šie, sutvarkę reikalus – išdavę laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje ar pratęsę anksčiau išduotą, pinigus pasidalydavo.
Tikrins visas bylas
Įtariama, kad neteisėtai leidimus gyventi Lietuvoje šiemet gavo apie 100 užsieniečių.
Kiek iš viso žmonių pasinaudojo įtariamųjų paslaugomis, tikimasi išsiaiškinti patikrinus jų Migracijos departamente saugomas bylas.
Tyrėjai jau kreipėsi į Migracijos departamentą prašydami jiems šias bylas surasti.
Pasmerkti neskuba
Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas vakar nebuvo šnekus.
Nors rytą visų septynių įtariamųjų kabinetuose departamente buvo atliktos kratos, jis tikino nežinantis net korupcija įtariamų pareigūnų pavardžių: „Turiu tik STT pranešimą, kuriame rašoma, kad pareikšti įtarimai dėl galimos korupcijos ir panašiai.
Todėl aš daugiau negaliu nieko pasakyti, nė vienas pareigūnas man neįvardytas.”
Kelis kartus pakartojęs, kad nieko apie šią bylą nežino, kad įtariamuosius saugo nekaltumo prezumpcija, vėliau Migracijos departamento direktorius patikino, kad yra pasiruošęs bendradarbiauti su STT ir tyrėjais: „Jie pasakė, kad vyksta tyrimas, paprašė pagalbos, mes ją teikiame, ieškome bylų, kurių jiems reikia, bet nieko kol kas konkretaus nėra, galimi įtarimai, galimas piktnaudžiavimas.”
Įtaria susidorojimą
Užsieniečiai, siekdami gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kaip teisiniu pagrindu dažnai pasinaudoja fiktyviai įsteigtomis įmonėmis, taip pat fiktyviomis santuokomis su Lietuvos piliečiais.
Trečias paplitęs būdas – įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvos teritorijoje.
Pasinaudodami šiomis įstatymuose esančiomis galimybėmis, jie ne tiktai gauna leidimą, bet ir gali laisvai keliauti po Šengeno šalis.
Populiariausias būdas – fiktyvios įmonės įsigijimas. Jokia veikla nevykdoma, tačiau gyvenama legaliai.
„Fiktyvios įmonės mums seniai kėlė įtarimų, mes žinome problemą, matėme, kad advokatai piktnaudžiauja šiais dalykais, bet, kaip sakoma, perkūnas trenkė į mus pačius”, – sakė Migracijos departamento direktorius.
Pasak A. Gavėno, kad šalies įstatymuose egzistuoja šios spragos, Migracijos departamentas pradėjo kalbėti dar 2011 metų pradžioje.
Apie tai buvo informuoti Vyriausybės atstovai, parengtas įstatymų pataisų projektas, tačiau, anot Migracijos departamento vadovo, nesulaukta jokio atgarsio.
„Patys gavome grąžos, matyt, kažkam nepatiko, kad bandėme pakeisti įstatymus”, – vakar kalbėjo A. Gavėnas.
Internete apstu skelbimų
Šiuo metu internete galima aptikti šimtus svetainių, siūlančių įsigyti įregistruotą įmonę Lietuvoje arba ją įregistruoti pagal užsakovo pageidavimus.
Tai įvardijama kaip verslo imigracija (rusiškai – „biznesmigracija”).
Kai kur už atskirą kainą naujajam verslininkui papildomai siūloma pasirūpinti leidimu laikinai gyventi Lietuvoje.
Tokios paslaugos kaina viršija 10 tūkst. litų.
Studentai numušė kainas
„Lietuvos rytui” pavyko susitikti su fiktyvių įmonių steigėju, prisistačiusiu Donatu. Steigti įmones ir jas vėliau parduoti yra pagrindinis jo pajamų šaltinis.
Vienos tokios įmonės kaina – 2 tūkstančiai litų.
„Steigdamas Lietuvoje bendroves ir jas parduodamas nepraturtėsi, bet kukliai gyventi galima”, – sakė įmonių steigimo profesionalas.
Tačiau pastaruoju metu steigti įmones ir jas pardavinėti užsieniečiams pradėjo teisės studentai. Fiktyvių įmonių kainos krito, nes verslo migrantai turėjo iš ko rinktis.
Daugiausia pirkėjų iš Kinijos
Dažniausiai įmones iš Donato perka kinai – maždaug trečdalis visų pirkėjų.
Toliau rikiuojasi rusai, baltarusiai, ukrainiečiai.
Kinai pageidauja įsigyti įsteigtus ir įregistruotus restoranus, kavines, įmones, kurių veikla – mažmeninė prekyba drabužiais.
Ukrainiečiai dažniausiai perka statybos bendroves. Tačiau fiktyvios leidyklos ir laikraščio nenori pirkti joks užsienietis.
Pelnas – tūkstantis litų
Donato verslas pirmiausia pagrįstas itin painiomis bendrovių steigimo taisyklėmis Lietuvoje.
Neturint patirties beveik neįmanoma teisingai užpildyti visų dokumentų, juos valdininkai kelis kartus grąžina.
Tikėtis įveikti visas kliūtis ir turėti savo įmonę su adresu, banko sąskaita, įstatais ir antspaudu verslo naujokas gali tikėtis ne anksčiau kaip po mėnesio.
Patyrusiam įmonių steigėjui įsteigti įmonę užtenka vienos darbo dienos.
Įmonės steigimo savikaina – tūkstantis litų, skaičiuojant ir sugaištą laiką. Ją pardavus už 2 tūkstančius litų galima tikėtis tūkstančio litų pelno.
Pastaruoju metu tarpininkai pradėjo pirkti iš karto po 5–6 jau įsteigtas įmones. Anksčiau per mėnesį pavykdavo parduoti vos 3 įmones.
Nepažeidžia įstatymų
Donatą daug kartų tikrino policijos ir finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai ir nerado prie ko prisikabinti. Jo veikla visiškai legali. Jis nepažeidžia jokių Lietuvos įstatymų.
Nusikaltimų tyrėjus dažniausiai domina, kaip Donatas susipažino su pirkėjais. Tuomet reikia sakyti: „Atsiliepė į mano skelbimą.” Toks atsakymas juos visiškai tenkina.
Labiausiai pažeidžiama sandorio vieta yra įmonės turto perdavimas. Jei dokumentai tinkamai nesutvarkyti, vėliau gali likti atsakingas už aferistui parduotos įmonės skolas.
Donatas pabrėžė, kad visi tie, kurie įsigiję iš jo įmonę ir gavę laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje vyko į Londoną ir ten užsiėmė kitais darbais, mokėjo mokesčius: „Negali sakyti, kad mano veikla žalinga.”
Kankina reklamos žinutės
Fiktyvių įmonių steigimo nepatogumai – telefono skambučiai, įkyriai siūlantys paslaugas ir prekes naujos įmonės savininkui.
Kiekvieną kartą įregistravus dar vieną įmonę Registrų centre, Donato telefonas pradeda zvimbti nuo reklamos žinučių ir skambučių.
Anksčiau jis gaudavo daugybę reklamos bukletų, biuras buvo užverstas popieriais.
Gali keliauti po Europą
Skelbimuose, siūlančiuose pirkti Lietuvoje ką tik įsteigtą įmonę, pirmiausia pranešama, kad laikinasis leidimas gyventi Lietuvoje leidžia laisvai judėti po visas Šengeno šalis.
Būsimam migrantui siūloma jo vardu įregistruoti bendrovę ir padėti gauti leidimą metus gyventi Lietuvoje. Paaiškinama, kad leidimą po metų galima pratęsti, o po penkerių – prašyti Lietuvos pilietybės.
Siūlomos dviejų rūšių paslaugos: steigti uždarąją akcinę bendrovę arba individualią įmonę.
Į komplektą įeina steigimo dokumentai, įmonės registracija Valstybės registre, metus galiosiantis adresas, įmonės antspaudas. Viskas bus sutvarkyta per savaitę.
Jei užsisakėte uždarąją akcinę bendrovę – dar ir įmonės kodas, pavadinimo patvirtinimas patentų biure ir sąskaita banke. Bet laukti reikės dvi savaites.
Toliau smulkiai paaiškinama, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gali tekti laukti nuo 4 iki 6 mėnesių, o dokumentus teks pateikti asmeniškai.
Už pinigus pasirūpins viskuo
Pirkti įmonę Lietuvoje ir taip gauti leidimą laisvai keliauti po Europos Sąjungą siūloma už pačias įvairiausias kainas.
Dažniausiai – nuo 1,5 iki 2 tūkstančių eurų.
Jei leidimu laikinai gyventi rūpinsis kompanijos darbuotojas, ši paslauga užsakovui kainuos 8 tūkst. JAV dolerių, pratęsti leidimą – 3 tūkst. JAV dolerių.
Leidimo laikinai gyventi gali prašyti ir „verslininko” šeimos nariai.
Pigiausiai prašo kaliningradiečių bendrovės – 500 eurų. Tačiau už Atlanto fiktyvią įmonę Lietuvoje ir galimybę legaliai gyventi Europoje galima įsigyti ir už 10 tūkstančių JAV dolerių.
Siūloma ir alternatyva: „Jei turite daugiau pinigų, galite įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje. Tuomet leidimas gyventi, įskaitant visas išlaidas, jums kainuos 10–15 tūkst. eurų.”
Rudenį – naujų bendrovių lietus
Per pastaruosius tris mėnesius Registrų centre įregistruota 3,5 tūkst. naujų bendrovių.
Iš viso šiemet Lietuvoje buvo įregistruota 9732 uždarosios akcinės bendrovės, pernai – 7730.
Lietuvoje yra įregistruota 91 071 uždaroji akcinė bendrovė. Apie 45 tūkst. iš jų realiai egzistuoja ir reguliariai teikia finansines ataskaitas.
Registrų centras neturi duomenų, kiek bendrovių priklauso užsienio piliečiams, nes nerenka duomenų apie savininko pilietybę. Savininko pilietybė įrašoma prie papildomos informacijos ir neįmanoma apie ją užklausti.
Prašančiųjų kasmet vis daugėja
Šių metų liepos 1 dieną Lietuvoje buvo 10 269 užsieniečiai, turintys laikinąjį leidimą gyventi mūsų šalyje. 2011-ųjų liepos 1-ąją tokių asmenų buvo 8695.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Migracijos departamentas gavo 2779 užsieniečių prašymus išduoti jiems leidimus nuolat gyventi Lietuvoje (pernai per tą patį laikotarpį – 1866) ir 3583 prašymus pratęsti leidimus (pernai per šešis mėnesius – 3234).
Iš viso per pusmetį laikinai gyventi Lietuvoje leista 5790 užsienio piliečių (pernai per tą patį laikotarpį – 4652), 1827 buvo išduoti nauji leidimai (pernai – 1030), 3963 (pernai – 3622) leidimai pakeisti ir užsieniečiams leista mūsų šalyje gyventi dar metus.
