Šį ketvirtadienį iš eterio atšaukta jau antroji per du mėnesius TV laida, kurioje turėjo būti pasakojama apie „baltąsias dėmes“ prezidentės Dalios Grybauskaitės biografijoje. Pastarąją laidą gali peržiūrėti portalo lrytas.lt skaitytojai. Beje, šis televizija nutarė netransliuoti laidos panašia tematika ir 2009 metais, kai D. Grybauskaitė tik pretendavo į prezidento postą.
Signataras, 1991–1992 metais vadovavęs VSD, tikino turintis dokumentus, rodančius, kad prezidentė sakė netiesą apie savo praeitį. Dokumentus jis paslaptingai sakė gavęs „iš antrų rankų“.
Kalbama apie 1983-1990 metų laikotarpį, kai D. Grybauskaitė dėstė marksistinės politinės ekonomijos mokslus Aukštojoje Vilniaus partinėje mokykloje. Z. Vaišvila atkreipė dėmesį, kad ji savo oficialiojoje biografijoje nuslėpė dirbusi SSKP Visuomeninių mokslų akademijoje.
Tai buvo vienas pagrindinių SSRS ideologinio valdymo centrų, ten studijuoti ir dirbti faktiškai nebuvo įmanoma be bendradarbiavimo su KGB ar šios sovietų saugumo struktūros palaiminimo.
Prezidentė neigia dirbusi šioje akademijoje. Savo oficialioje biografijoje ji pažymi, kad ten tik rašiusi disertaciją.
Tačiau Z. Vaišvila tikina, kad jo turimi dokumentai verčia abejoti, ar po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais ji veikė būtent tai, ką teigė veikusi. Viena mįslių: ar D. Grybauskaitė tebedirbo Aukštojoje partinėje mokykloje, po to, kai pastarąją užgrobė Mykolo Burokevičiaus SSKP „platformininkai“.
"Nėra duomenų, liudijančių, kad ji po SSKP ir LKP skyrybų būtų palikusi partijos, kuriai vadovauti ėmė burokevičininkai, gretas. Ji tapo moksline sekretore, taigi padarė karjerą partinėje mokykloje", -- kalbėjo signataras.
Dar prieš trejus metus Z. Vaišvila viešai pareiškė abejojantis D. Grybauskaitės oficialiosios biografijos teiginiu, kad nuo 1991 metų ji dirbo Lietuvos Vyriausybėje.
„Aš tuo metu buvau premjero pavaduotojas, per mano rankas ėjo adrbuotojų atlyginmai. Vyriausybės aparate tokios darbuotojos kaip D. Grybauskaitė nepamenu“, – tikino Z. Vaišvila.
Kitas buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus taip pat aptiko su prezidentės praeitimi susijusių mįslių. Archyve jis rado Aukštosios partinės mokyklos buhalterinį dokumentą. Pradžioje nurodyta, kad turi būti 111 puslapių, bet jų buvo 91 puslapis.
Dokumentas iš tų laikų, kai partinėje mokykloje dirbo D. Grybauskaitė. „Kas ir kodėl išplėšė dešimt puslapių? Ar išplėšė, ar kitaip jie dingo? Nesakau, kad tai tiesiogiai susiję su D. Grybauskaite, bet faktas keistokas“, - stebėjosi M. Laurinkus.
Archyve jis rado, jog paskutinė alga D. Grybauskaitei išmokėta 1990 m. birželio 19 dieną.
Prezidentūra šių pareiškimų nekomentuoja.
