Šios „partijos” lyderė N. Venckienė driokstelėjo nauju žodžiu ne tik visokios egzotikos mačiusioje mūsų padangėje, bet ir pasaulinėje politinėje teorijoje bei praktikoje – esą jos frakcija bus tokia opozicija, kuri oponuos net opozicijai. Suprask, tokia opozicija, kokios Lietuvėlė dar neregėjo!
Taigi buvo labai smalsu pamatyti, kaip tai atrodys. Iš tiesų frakcija atsiskleidė jau per pirmąjį svarbų balsavimą dėl naujojo premjero kandidatūros.
Tikrosios opozicijos elitas – pirmiausia pati N. Venckienė ir partijos vadas J. Varkala – balsavo už socialdemokratų vedlį A. Butkevičių, o kita dalis frakcijos – „prieš”. Superradikaliais šūksniais ir daiktų mėtymo įgūdžiais garsėjantis „drąsuolių” pažiba A. Patackas, balsavęs „prieš”, netgi prakalbo apie išėjimą, kuris sugriautų ir visą frakciją.
Antras atvejis – laikinosios komisijos dėl „darbiečių” lyderių neliečiamybės atėmimo formavimas. Ar žinote, kodėl ji dirbs iki kūdikėlio Jėzaus gimimo šventės? Ogi todėl, kad ją savo šventa ranka laimino ir dvasiškasis tėvelis, nors ir suspenduotas – tas pats J. Varkala.
Ir laimino ne bet kaip, o palankiai Darbo partijai. Įnirtusi dešinioji opozicija tikina, jog būtent J. Varkalos balsas lėmė, kad komisijos pirmininko pavaduotojo pareigos teko ne dešiniųjų siūlytam R. Šimašiui, o „darbiečių” atstovui A. Paulauskui.
Tokius „drąsuolių” elito manevrus, netgi galinčius suskaldyti frakciją, galima paaiškinti paprastai. Įtariamoji N. Venckienė tikisi „darbiečių” ir kitų valdančiųjų paramos, kai į Seimą prokurorai ateis jos neliečiamybės. Be to, šalia valdžios apskritai šilčiau.
Vadinasi, šios naujoviškos opozicijos viražų gali būti ir daugiau. Tiktai tokiu politiniu cirku, ko gero, pasidžiaugsime neilgai. Prisimenate, kuo grasino A. Patackas? O jis ką pažada, tą įvykdo.
