60 metrų aukščio kaminas, žymėjęs kažkada čia stovėjusią Purmalių plytinę, ilgai kėlė daugybę diskusijų.
Pasviręs tarsi Pizos bokštas ir trupantis kaminas pastaraisiais metais kėlė pavojų aplinkinių namų gyventojams ir praeiviams.
Žmonės sakė, kad papūtus stipresniems vėjams ant galvų pabyra plytgaliai.
Valdininkai prieš kelerius metus pasiryžo nugriauti kaminą, bet koją kišo painūs nuosavybės įstatymai. Teismo sprendimu bešeimininkiu pripažintą statinį perėmė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, o ją panaikinus - Valstybės turto fondas.
Nusprendus avarinės būklės kaminą nugriauti, jį ginti stojo architektai, paveldosaugininkai. Uostamiesčio siluetą puošiančią praeities relikviją jie siūlė tvirtinti metalo juostomis. Tačiau plytinės kaminas nebuvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą, todėl jo restauravimui buvo sunku rasti pinigų.
Ilgai mindžikuota vietoje ir dėl to, kad kamino griovimo darbai - brangūs. Iš pradžių nuo viršūnės beveik iki pusės jį ardė aukštalipiai. Tik vėliau žemesnioji dalis nugriauta pasitelkus specialią techniką. Tokių metodų prireikė, nes visai šalia kamino stovi gyvenamieji namai.
Kamino griovimo operacija kainavo 97 tūkst. litų.
Kol įvairios institucijos ginčijosi, pavojingai pasviręs kaminas viliojo adrenalino mėgėjus ir savižudžius. Prieš porą metų į jį įsirangiusi jauna klaipėdietė grasino nušoksianti žemyn.
Laiku atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai įkalbėjo moterį kartu nusileisti žemyn. Po šio incidento dalis apatinių laiptų buvo nupjauta.
Tačiau po pusmečio ta pati moteris kažkokiu būdu ir vėl atsidūrė viršūnėje. Ir vėl ją teko nukrapštyti gelbėtojams.
