Tačiau vogtos fotografijos – dar ne visas profilio paveikslas. Atitinkamą prieskonį prideda ir šimtai komentarų – siūlančių „išdulkinti“, aptarinėjančių krūtines, pašiepiančių aprangą ar tiesiog veido išraišką.
Maža to, prie neretos nuotraukos galima rasti ir nuorodą į nuotraukos savininko profilį.
Šventa kova?
Suprasti, į kokią asmenų grupę nusitaikė minėto „Facebook“ profilio administratoriai, nesunku. Juolab, kad internete norint sužinoti žodžio „marozas“ reikšmę keblumų nekyla. Vienas apibrėžimų teigia, kad toks asmuo yra dažnai smulkia nusikalstama veikla besiverčiantis, prie aplinkinių nuolat besikabinėjantis, trumpaplaukis treninguotas jaunuolis. Žinoma, apibrėžimas visai subkultūrai siaurokas, tačiau esmę atskleidžia.
Būtent prieš tokią asmenų grupę skelbiasi kovojantys projekto autoriai. Tačiau išsamiau pasakoti apie projektą anonimais likę veikėjai nepageidauja.
„Pirmas klausimas - kokia forma ir iš kieno perspektyvos šis straipsnis bus pateiktas? Jei straipsnis bus apie tai, kaip yra įžeidinėjami normalūs nieko dėti, šaunūs žmonės ir kokie administratoriai yra blogi, tai rezultatas aiškus: tona „moralfagų“ ir galbūt tam tikrų institucijų dėmesys, o to mums tikrai nereikia. Tektų sustabdyti projektą mažiausiai porai savaičių, kol straipsnis nugrimztų.
Kitas variantas - sarkastiškas, su stipriu satyros prieskoniu, teigiamas marozai.lt atžvilgiu ir neigiamas „šaltukų“ ir „kaimo manekenių“ atžvilgiu. Bet kokiu atveju prieš publikuojant straipsnį norėčiau jį peržiūrėti ir, jei reikėtų, paredaguoti. Mano darbe „Facebook“ visada įjungtas, todėl nėra prasmės duoti telefono numerį, galime bendrauti internetu“, - lrytas.lt žurnalistui rašė profilio administratorius.
Tiesa, susisiekti su juo vėliau nepavyko. Į laišką administratorius paprasčiausiai neatsakė.
Specialistai baisisi
Jaunimo psichologinės paramos centro vadovė dr. Kristina Ona Polukurdienė neabejoja, kad visa virtuali erdvė - tai nevaldomas iš butelio paleistas džinas. Tuo tarpu marozai.lt projektas tėra ledkalnio viršūnė, kuri tik parodo dalį problemos – nevaldomas patyčias.
„Matau tik vieną išeitį. Draudimai čia nepadės, todėl belieka visuomenę šviesti ir mokyti, kad tyčiotis yra negerai. Suprantu, kad projekto iniciatoriai greičiausiai norėjo pašiepti vieną iš visuomenės grupių, tačiau nemanau, kad jie supranta, kokia žala daroma“, - neabejojo pašnekovė.
Moters teigimu, su viešomis patyčiomis susiduriantis jaunimas patiria didžiulę įtampą. Ypač didelį stresą patiria vaikai, kurie neparuošti tokiam susidūrimui su realybe.
„Jaunimas jautriai reaguoja į bet ką. Ypač šiuolaikinėje civilizacijoje, kur dažnai nėra vietos normaliems jausmas. Tokioje terpėje ir atsiranda panašūs projektai, o patyčios itin populiarios“, - tikino specialistė.
Kad toks kūrėjų sumanymas mažų mažiausiai nėra juokingas, pritarė ir Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis. Daugybę metų su patyčiomis kovojantis ir šio reiškinio priežastis suprasti bandantis psichologas tikina, kad patyčias dažnai bandoma pridengti juoku.
„Tie, kurie tyčiojasi, nuolat sako, kad juokauja. Tačiau tam, su kuriuo esą juokaujama, kažkodėl juokinga nebūna“, - sakė R. Povilaitis.
Specialisto teigimu, nors dauguma „Facebook“ publikuojamų nuotraukų greičiausiai pajuokos sulaukia ne dėl konkrečių žmonių, o dėl juose užfiksuotų situacijų, netrūksta ir fotografijų, kurios aiškiai peržengia ribą. Ypač situacijose, kai prie fotografijų sužymimi realūs ar menami jų herojai.
„Radau net fotografiją, kurioje galimai užfiksuotas Dauno sindromu sergantis vaikas. Tai jau peržengia visas ribas“, - neabejojo pašnekovas.
Tačiau R. Povilaitis neatmetė ir galimybės, kad kai kurie žmonės nežino arba neprieštarauja, kad jų nuotraukos būtų publikuojamos ir aptarinėjamos minėtame „Facebook“ profilyje. Juolab, kad bet kuris nepatenkintas savo fotografijos viešinimu ar komentarais po ja gali nesunkiai pasiųsti apie tai žinią „Facebook“ darbuotojams.
Situacija gerėja
Kalbant apie patyčias apskritai, R. Povilaitį džiugina gerėjanti padėtis. Patyčių mastai Lietuvoje po truputį mažėja. Ypač situacija ėmė gerėti prieš keletą metų, kai buvo pradėtos įgyvendinti įvairios patyčias mažinančios programos.
Tačiau tobulėti yra kur. Dėl mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių patyčių problemos Lietuva vis dar yra viena pirmaujančių šalių Europoje, tačiau per pastaruosius metus patyčių mastas ėmė mažėti. Šie duomenys paaiškėjo 2012 metų viduryje Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus 2009-2010 metais 38 šalyse ar regionuose atliktos Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos rezultatus.
Patyčias patiriančių vaikų procentas Lietuvoje prieš trejus metus buvo vienas didžiausių tarp visų tyrime dalyvavusių šalių. Patyčios paplitusios tiek tarp jaunesnio amžiaus mokinių, tiek tarp paauglių. Dažniausiai patyčias mūsų šalyje patiria vienuolikos metų vaikai: 27 proc. mergaičių ir 32 proc. berniukų.
Lietuvos vaikai ne mažiau linkę tyčiotis iš kitų – pagal surinktus duomenis juos lenkia tik latviai ir rumunai. Dažniau tyčiojasi berniukai nei mergaitės, o iš trijų amžiaus grupių dažniausiai patyčių griebiasi 15-mečiai paaugliai.
R. Povilaitis akcentuoja keletą lygių, kuriuose galima kovoti su patyčiomis. Pirmasis – šeima. Ar vaikas taikstysis su patyčiomis ir ar pats tyčiosis, labai priklauso nuo auklėjimo ir tėvų elgesio namuose.
Antruoju lygiu psichologas įvardija darželį ir mokyklą. Būtent mokykloje patyčios būna žiauriausios.
„Labai svarbu ne tik vaiko šeima, bet ir kaip mokyklos kolektyvas susidoroja su patyčiomis, ar pedagogai pasiruošę tinkamai išspręsti šią problemą“, - pasakojo R. Povilaitis.
Su trečiąja patyčių rūšimi žmonės susiduria darbovietėje. Nors jos skiriasi nuo patyčių mokykloje, būna ne mažiau skaudžios.
„Apskritai, vaikai viską išmoksta iš suaugusiųjų. Patyčių - irgi. Nereikia apsimetinėti, kad suaugusiųjų pasaulyje to nėra“, - tikino pašnekovas.
Ketvirtuoju, aukščiausiu lygmeniu, psichologas laiko pačią visuomenę, kuri arba toleruoja patyčias, arba ne. Itin aiškiu pavyzdžiu R. Povilaitis įvardija pastaruoju metu įžeidinėjimų kupiną viešą kovą tarp Artūro Račo ir Algio Ramanausko-Greitai.
Policijai būtinas skundas
Kauno policijos ekonominių tyrimų skyriaus tyrėjas Olegas Ivanovas lrytas.lt tikino, kad su marozai.lt administratoriais jau teko susidurti. Pareigūnai sulaukę skundo paprašė, o administratoriai iškart išėmė vieną vaizdo įrašą.
Tačiau tyrėjas pripažįsta, kad kova su galimomis patyčiomis tarptautiniuose socialiniuose tinkluose reikalauja labai daug laiko. Jei lietuviškuose tinklalapiuose internetinius chuliganus surasti gan nesunku, dėl „Facebook“ tenka kreiptis į JAV teisėsaugą, o tai užima laiko.
„Tyrimą pradedame tik sulaukę žmogaus skundo. Žinoma, yra nemažai kitų galimybių, galima tiesiog pranešti „Facebook“ administracijai, kad turinys netinkamas. Būna, kad tokie pranešimai suveikia ir nuotrauka pašalinama arba profilis blokuojamas“, - patarė pareigūnas.
