Tai sakoma Valstybės kontrolės ataskaitoje, kurioje analizuojama, ar Lietuvoje sudarytos prielaidos efektyviai organizuoti ikiteisminio tyrimo procesą.
„Tyrėjais dirba asmenys, turintys įvairų išsilavinimą: pedagoginį, filologinį, kūno kultūros ir kt.“, - rašoma valstybės auditorių atskaitoje.
Anot jos, tik mažiau nei pusėje ikiteisminio tyrimo įstaigų, tyrėjų pareigybių aprašymuose nustatytas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą, todėl tyrėjų, neturinčių teisinio išsilavinimo, skaičius ateityje gali didėti.
Pagal Prokuratūros įstatymą, asmuo, priimamas į tarnybą prokuratūroje ir paskiriamas į prokuroro pareigas, privalo turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą. Todėl visi prokurorai yra įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Tuo metu tyrėjams tokių reikalavimų nekeliama. Policijoje dirbantiems tyrėjams taikomi Vidaus tarnybos statuto reikalavimai, kad asmuo, pretenduojantis į vidaus tarnybą, turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir būti baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą, arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus.
Teisėjų taryba 2011 metais Policijos departamentą informavo, kad menkos tyrėjų bendrosios baudžiamosios teisės ir baudžiamojo bei civilinio proceso teisės žinios turi neigiamos įtakos ikiteisminio tyrimo kokybei ir operatyvumui.
Teisėjų teigimu, policijos sistemos ikiteisminio tyrimo tyrėjams trūksta teorinių žinių ir praktinių įgūdžių įrodinėjimo procese, todėl ne visi jų sugeba tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką ir nustatyti faktines aplinkybes. Atkreiptas dėmesys į dažnas technines ir procesines klaidas, renkant ir fiksuojant įrodymus procesiniuose dokumentuose.
