Viena vertus, prezidentė, atrodytų, lipa ant to paties grėblio. Kita vertus, galima sakyti, kad didelės visuomenės dalies nepalankiai vertinamą labai griežtą Lietuvos pilietybės suteikimo tvarką ji lyg karštą bulvę švysteli net ne KT teisėjams į rankas, o sukiša jiems tiesiai į burną.
KT dar 2006 metais išaiškino, kad dviguba pilietybė gali būti tik itin retas atvejis, o išimties tvarka ją galima suteikti kitų šalių piliečiams vien už ypatingus esamus, o ne būsimus nuopelnus valstybei ir dar pretendentai turi būti integravęsi į Lietuvos visuomenę.
Šį KT išaiškinimą netiesiogiai išprovokavo sporto vadovų pastangos parūpinti Lietuvos pilietybę JAV krepšininkei K. Douglas, turėjusiai tapti svarbiausia mūsų šalies moterų krepšinio rinktinės žaidėja.
Seimas net priėmė atitinkamas Pilietybės įstatymo pataisas ir, kaip galima spręsti iš tuomečio šalies vadovo V. Adamkaus dienoraščių, jis jau buvo pasirengęs pasirašyti pilietybę K. Douglas suteikiantį dekretą.
Bet vidaus reikalų ministro pareigas tuomet ėjęs R. Šukys atsisakė savo parašu patvirtinti dekreto teisėtumą tvirtindamas, jog sprendimas suteikti K. Douglas Lietuvos pilietybę prieštarauja Konstitucijai ir KT nutarimams.
Nepaisant Lietuvos krepšinio gerbėjų apmaudo, K. Douglas negavo Lietuvos pilietybės ir netrukus visiems laikams dingo iš mūsų šalies, o KT ėmėsi Seimo priimtų įstatymo pataisų ir pripažino jas nekonstitucinėmis.
Bet net ir 2006 metų KT sprendimas nepadėjo taško mėginimams išrūpinti Lietuvos pilietybę mūsų šalies garbę norintiems ginti užsienio sportininkams – prezidentei D. Grybauskaitei jau teko atmesti prašymą ją suteikti ankstesnei D.Stagniūno ledo šokių partnerei K. Copely.
Naujos jo partnerės I.Tobias situacija iš esmės niekuo nesiskiria, nors ši amerikietė mokėsi lietuvių kalbos ir net išlaikė egzaminą. Tačiau po KT išaiškinimų Lietuvos pilietybę išimties tvarka galima suteikti nebent šalyje nuolat gyvenančiam, visiškai sulietuvėjusiam užsieniečiui, todėl jei I. Tobias būtų ją gavusi, tai prilygtų kone stebuklui.
Stebuklo nevertėjo tikėtis, nes anksčiau prezidentė D. Grybauskaitė pati vetavo lietuvių emigrantams skirtas Seimo priimtas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios daugeliui jų būtų atvėrusios kelią į dvigubą pilietybę, o rėmėsi ji KT išaiškinimu, jog tai prieštarauja Konstitucijai.
Tačiau akivaizdu, kad prezidentės sprendimai tiek dėl dvigubos pilietybės, tiek dėl jos suteikimo išimties tvarka jos populiarumui tik kenkia. Kaip sakoma, matyt, ją jau užkniso visokie pasišaipymai, kaip E.Mildažytės, kad Lietuva su savo pilietybe elgiasi kaip sena pana su nekaltybe – tuo karščiau ją gina, kuo mažiau kas į ją kėsinasi.
Nors KT nuomonė, atrodytų, seniai visiškai aiški – jei norime įteisinti dvigubą pilietybę arba išimties tvarka ją suteikti Lietuvai naudos galintiems duoti užsieniečiams, reikia keisti Konstituciją, o tai sunkiau nei Eglei iš pasakos sunešioti geležines kurpaites – prezidentė nusprendė dar kartą atsiklausti teismo.
Tai reiškia, kad visą atsakomybę dėl nepopuliarių pilietybės sprendimų ji nori galutinai permesti ant KT teisėjų pečių.
Ar gali KT revizuoti savo ankstesnius nutarimus? Iki šiol tokių stebuklų nebuvo – neturėtų būti ir dabar.
Bet KT teisėjai – taip pat žmonės, visuomenės spaudimą jaučia ir jie. M. Adomėno kartą jau išvadintam teisine chunta teismui gali nesinorėti vėl išgirsti panašių užgauliojimų.
Juo labiau vienas svarbiausių konstitucinės pilietybės doktrinos kūrėjų V. Sinkevičius jau nedirba KT, pasikeitė dauguma teisėjų.
Gal šįkart KT ims ir perskaitys Konstituciją taip, kad tereikės įstatymo pataisų ir dvigubą pilietybę ar jos teikimą išimties tvarka bus galima panašiai kaip iki R.Pakso apkaltos štampuoti kone konvejeriu.
