Nuspręsta sumažinti egzaminų skaičių abiturientams

Abiturientai gali lengviau atsikvėpti – planuojantiems studijuoti nereikės laikyti penkių brandos egzaminų. Norintys patekti į aukštąją mokyklą – universitetą ar kolegiją – galės laikyti ne daugiau kaip keturis egzaminus, o tenorintiems baigti mokyklą ir gauti brandos atestatą, pakaks dviejų bei poros dalykų metinių įvertinimų. Iš keturių egzaminų lieka privalomas tik lietuvių kalbos, nesikeičia ir bendra egzaminų tvarka.

Privalomojo užsienio kalbos egzamino, tiesa, dar reikės palaukti. Pastarąjį Švietimo ir mokslo ministerija planuoja įvesti nuo 2015 metų.<br>D. Umbrasas
Privalomojo užsienio kalbos egzamino, tiesa, dar reikės palaukti. Pastarąjį Švietimo ir mokslo ministerija planuoja įvesti nuo 2015 metų.<br>D. Umbrasas
Daugiau nuotraukų (1)

Akvilė Adomaitytė

Feb 4, 2013, 5:56 PM, atnaujinta Mar 12, 2018, 2:49 PM

Šiemet stojimo eilės sudarymo tvarka nekeičiama – kaip ir pernai, pavasarį dvyliktokams, stosiantiems į aukštąsias, reikės išlaikyti trijų dalykų brandos egzaminus ir turėti ketvirtojo dalyko metinį pažymį.

Privalomasis užsienio kalbos egzaminas – ateityje

Privalomojo užsienio kalbos egzamino, tiesa, dar reikės palaukti. Pastarąjį Švietimo ir mokslo ministerija planuoja įvesti nuo 2015 metų.

„Taip siekiame atspindėti bendras europines tendencijas“, – pirmadienio popietę sakė naujame poste kojas apšilinėjantis „darbietis“ Dainius Pavalkis. Anot jo, idėją padaryti užsienio kalbos egzaminą privalomą palaiko ir mokinių, ir studentų atstovai.

Diskusijų kelia ir matematikos egzaminas. Trūkstant inžinerinių specialistų, D. Pavalkio manymu, privalomas matematikos egzaminas padėtų ugdyti jaunimo analitinį ir loginį mąstymą.

Naujovė – menų egzaminas

Pati egzaminų sistema nesikeičia. Bene didžiausia naujovė – nuo kitų metų abiturientų laukiantis menų egzaminas, pakeisiantis dabartinį dailės.

Šiek tiek permainų laukia tautinių mažumų atstovų. Egzaminas, kurį jie laikys, nesiskirs nuo gimtosios lietuvių kalbos testo užduočių. Tiesa, tam, kad visi turėtų vienodas sąlygas įstoti į aukštąją mokyklą, tautinių mažumų užduočių atsakymai kol kas bus vertinami atlaidžiau.

„Bet judame to link, kad visi, gyvenantys Lietuvoje ir norintys čia studijuoti, turi puikiai mokėti lietuviškai“, – sakė D. Pavalkis.

Teismas tvarką pripažino neteisėta

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausį nusprendė, kad buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtinta nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, kurios įsigaliojimas buvo numatytas 2014 metais, prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui bei konstituciniam teisinės valstybės principui, primena BNS.

G. Steponavičius stojimo tvarką 2014 metams patvirtino pernai rugpjūčio pabaigoje. Pagal ją, 2014 metais stojant į universitetus ir kolegijas konkursinis balas būtų formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų.

Dviejų dalykų būtų įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų - valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai. Tačiau egzaminų laikymas duotų aukštesnius balus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.