„Po „Snoro“ bankroto Lietuvos bankas teigė, kad bankų sistema tapo sveikesnė. Prašau, turime dar vieną panašų atvejį. Paprastų piliečių netenkina tokia skubota bankų uždarymo estafetė. Po tokios įvykių sekos kyla klausimas: „Kas bus kitas?“ – kalbėjo jis.
Todėl, pašnekovo teigimu, Ūkio banko krizė dar kartą sumažino visuomenės pasitikėjimą Lietuvos banku, kuris jau praranda efektyvaus bankų prievaizdo statusą.
Kritikuojama ir Vito Vasiliausko valdomos institucijos politika prižiūrint prasčiau dirbančius bankus. Esą vartotojams nesiunčiami signalai, kad jie sugebėtų atsirinkti, į kurį banką nešti savo pinigus.
„Suprantu, kad Lietuvos bankas negali garsiai pasakyti, kad vienas bankas yra geras, o kitas blogas. Tačiau ten dirba 800 žmonių ir tikrai galima surasti įvairių komunikavimo su žmonėmis būdų. Galima skelbti, kurie bankai nevykdo įsipareigojimų, daro pažeidimus, lyginti bankus pagal šiuos rodiklius“, – sakė vienas iš bankų klientus ginančios asociacijos vadovų.
Pagal oficialiai pateikiamą informaciją paskutinį kartą Lietuvos bankas už pažeidimus Ūkio banką baudė tik 2010 m. gruodį. Po to apie jokias problemas viešai nebuvo kalbėta.
„Praeina dveji metai ir sužinai, kad ligonis yra negyvas. Ūkio banke situacija vis blogėjo, tačiau to iš oficialios centrinio banko retorikos nebuvo galima suprasti. Apie ligą nežinome, o lavonas parodomas viešai, kai visuomenė tegali aiktelėti“, – stebėjosi K. Kupšys.
Didelė problema ir tai, kad, mažėjant Lietuvoje veikiančių bankų, nukenčia vartotojai, nes jiems siaurėja pasirinkimo galimybės. Vartotojams vis dar sunku patiems pasirinkti, kurie bankai yra patikimi, o kurie – ne.
„Lietuvos bankas nemoka tvarkytis su bankų problemomis“, – kritiškus teiginius apibendrino K. Kupšys.
Tiesa, jo vadovaujama asociacija dar nesulaukė nukentėjusių banko klientų prašymų padėti. Pašnekovo nuomone, šio banko klientai vis dar yra ištikti šoko.
