Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Vilmorus“ duomenimis, 2011 m. pabaigoje nacionalizavus „Snorą“ komerciniais bankais pasitikinčių Lietuvos gyventojų per porą mėnesių sumažėjo nuo 44 iki 20 proc., o Vyriausybės populiarumas smuko nuo 13 iki 8 procentų.
Taip pat sumenko prezidentės Dalios Grybauskaitės ir tuometės valdančiosios partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų populiarumas.
„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys neabejoja, kad galimas Ūkio banko žlugimas pakoreguos ir visuomenės nuomonę apie bankus ir politikus.
„Žmonių pasitikėjimas bankais po „Snoro“ bankroto ir taip yra sumažėjęs. Manau, bus suduotas dar vienas skaudus smūgis“, - portalui lrytas.lt sakė V. Gaidys.
Kaip keisis valdančiųjų partijų ir Vyriausybės reitingai, anot V. Gaidžio, priklausys nuo to, ar Vyriausybė sugebės įveikti krizę.
„Kaip prisimenate, „Snoro“ istorija daugeliui paprastų žmonių baigėsi pakankamai neskaudžiai. Jie dar iki Kalėdų atgavo savo pinigus, tačiau reitingams tai vis tiek turėjo įtaką“, - kalbėjo V. Gaidys.
Kitos gyventojų nuomonę tiriančios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas neatmeta galimybės, kad Ūkio banko istorija, priklausomai nuo to, kaip ji susiklostys, taps viena iš artėjančios prezidento rinkimų kampanijos temų.
„Žmonių nuomonę tai gali paveikti, ypač tų, kurie balsavo už dabar šalį valdančias partijas, nes kairiųjų partijų rinkėjai turi labai didelių lūkesčių“, - sakė I. Zokas.
Jis mano, kad sumenks žmonių pasitikėjimas ne tik komerciniais bankais, bet ir visa finansų sistema, investiciniais produktais.
Sociologai daro prielaidą, kad „Snoro“ žlugimas mažiau pakenkė konservatoriams ir liberalams, nes šių partijų rinkėjas yra labiau išprusęs. Tuo tarpu kairiųjų ir populistinių partijų rinkėjai mažiau domisi finansais, valstybėje vykstančius procesus supranta tiesmukai, todėl dėl banko žlugimo gali kaltinti valdžią.
