Vieni kritikai, perskaitę šio autoriaus eiles, netenka žado, kiti ima nesustodami keiktis, treti apsiverkia ir skambina mamai. Todėl ir jo populiarumas auga žaibiškai.
Literatūrologai vienbalsiai tvitina, kad taip valdyti plunksną sugebėtų tik žmogus su bokso pirštine, tik žmogus iš povandeninio laivo, tik žmogus, kuris tikrai būtų išradęs krepšinį, jeigu būtų gimęs anksčiau negu Jamesas Naismithas. Ir tas krepšinis dabar būtų kitoks negu yra - žaidimo ritmo nedarkytų nei žingsnių taisyklė, o lankai būtų netaip aukštai - įdėti galėtų visi.
Prisimerkite ir pažvelkite patys į šio žmogaus sielos gelmes.
Volodia Romėnas
Septyniolika vasario akimirkų
Ūkio bankas labai fainas -
Penkios bobos ir kombainas (nu, tas pinigų automatas, kaip jis ten vadinasi?)
(joxxx kažkur girdėta mintis, neorginalu, - autoriaus pastaba).
visos trys šios eilutės užbrauktos...
Žiema, šaltis ir sniegas lauke,
jaučiu, manęs tyko plaukuota ranka
Bet širdyje teka kraujas drąsus
Kas be drąsos būtų mažas žmogus?
I š k r y p ė l i ų p i l n a a p l i n k.
Jaučiu ir matau, matau ir jaučiu
žmonijai dar skirta gausybė kančių
Bet arijiečiai tikri niekada nepalūžta,
Jie žaidžia va bank, kol ruletė sulūžta.
G e r i a u j a u g a l a s, n e g u b e p a b a i g o s.
Žiurkės bėga iš laivo, o laivas vis plaukia.
Jis neša į Romą, kur protėviai laukia.
Nors ir „Pampersas“ pilnas, jaučiuosi dar sausas.
Kryžiaus žygis vis tęsiasi, manęs visi klausos.
Į k o v ą, į k o v ą, į k o v ą!
Sugebėjau pakeisti save. Ląstelių lygiu. Biologiškai.
Šokių projektą laimėjau Buratino žingsniu. Patologiškai.
Perėmiau „Žalgirį“, šoko vyrai į kovą.
O dabar jiems sakau: algą gausite kovą.
K o v e r k i a t i r d e j u o j a t? P a r d u o s i m j u s „a n t o r g a n ų“...
Toliau tekstas ima trūkinėti, lietuviški žodžiai persipina su rusiškais ir įgyja aukštesnę prasmę, kurios paprastas skaitytojas nesugeba suvokti...
