Už įvairius administracinius teisės pažeidimus tūkstantinių baudų nemokantys ir vietoj jų nemokamus viešuosius darbus dirbti sutikę kai kurie lietuviai pažeidėjai netgi grasina juos prižiūrintiems įmonių darbuotojams, kad šie užrašytų jiems darbo valandas. Būna ir tokių gudruolių, kurie vietoj savęs dirbti viešųjų darbų sumano pasamdyti kokį vargetą, o kiti tiesiog laukia, kol po 2 metų sueis senatis ir baudos jų pečių nebeslėgs.
Laukia senaties
Jau pusantrų metų, nuo 2011 metų liepos mėnesio, baudos už įvairius administracinius teisės pažeidimus (pradedant vairavimą esant neblaiviam ir baigiant prekybą kontrabandinėmis cigaretėmis) nebekeičiamos į areštą. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 314 straipsnį, jeigu pažeidėjas neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais. Tiesa, tik tokiu atveju, jei pats bauda nubaustas asmuo sutinka eiti dirbti.
Susidaro įspūdis, kad valstybė tokiems pažeidėjams gana dosni ir gailestinga. Viena viešųjų darbų valanda įvertinta ne taip jau ir mažai – 20 litų. Pagal įstatymą, nepriklausomai nuo baudos, kuri yra skirta, dydžio, pažeidėjui viešųjų darbų gali būti skirta ne daugiau kaip 400 valandų. T. y. netgi jei už ATPK pažeidimus skirta 10-20 tūkst. litų bauda, dirbti reikės tiek pat, kiek gavus 8 tūkst. litų baudą – 400 val.
Tačiau ir tikimybė, kad už baudą teks atidirbti – gana nedidelė. Pavyzdžiui, Panevėžyje laikinos darbo vietos nemokamiems viešiesiems darbams atlikti – deficitas, o vietoj baudų padirbėti sutinkančių asmenų sąraše – apie 150 pavardžių, jiems viešuosius darbus reikėtų dirbti beveik 14 tūkst. valandų. Todėl nenuostabu, kad neretai nei piršto visuomenės labui nepajudinę pažeidėjai sėkmingai sulaukia po dvejų metų pritaikomo senaties termino, kuomet baudų išieškojimas tiesiog nutraukiamas.
Didelės naudos neatneša
Viena iš švara ir tvarka Panevėžyje besirūpinančių savivaldybės įmonių – „Panevėžio specialusis autotransportas“ jau metus nebeteikia paraiškų, kad gali laikinai įdarbinti už ATPK pažeidimus viešuosius darbus turinčius atidirbti žmones.
„Naudos mažai, rūpesčių daug“, – sako bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ miesto tvarkymo skyriaus viršininkas Kęstutis Olišauskas. Jo teigimu, prieš pradėdami dirbti tokie asmenys turi pereiti medicininę komisiją, tačiau maždaug pusė jų pagal medikų išvadas būna nedarbingi, negalintys dirbti net nesudėtingo fizinio darbo – grėbti lapų, kasti sniego ar rinkti šiukšlių.
Tie, kuriems sveikata dirbti leidžia, supažindinami su darbo saugos taisyklėmis, jiems duodami įrankiai, speciali liemenė, kitas inventorius, ir meistras nuveža į darbo vietą.
„Tačiau niekur nėra parašyta, kiek ir kaip jis turi dirbti, nurodytas tik valandų skaičius“, – sako K. Olišauskas. Todėl per valandą pažeidėjas gali nugrėbti lapus kad ir vieno kvadratinio metro plote – teisiškai nėra kaip prie jo prikibti. Normos, kurias reikia įvykdyti, yra numatytos tik nuolatiniams bendrovės darbuotojams, pavyzdžiui, gatvių šlavėjams.
„Prie kiekvieno pažeidėjo po prižiūrėtoją, raginantį dirbti, pastatyti mes negalime. O šie ne tik normaliai nedirba, bet neretai ir įrankius sulaužo. Sulūžo grėblys ir laukia valandą, kol meistras atvažiuos ir atveš kitą, jam tik į naudą – laikas eina“, – pasakojo K. Olišauskas
Pasak bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ atstovo, kai kartą Panevėžio miesto savivaldybei jie pateikė paraišką, kad gali įdarbinti 24 žmones, turinčius atidirbti viešųjų darbų, pusė jų neperėjo medicininės komisijos ar tiesiog neatvyko dirbti. Iš likusių pažeidėjų normaliai dirbo tik pora.
Todėl ši įmonė 2012 metais iš viso nebesisiūlė įdarbinti viešųjų darbų vietoj baudų gavusių panevėžiečių.
Policija tik siunčia raštus
Tai, kad jau metus „Panevėžio specialusis autotransportas“ neteikia paraiškų laikinai įdarbinti už baudas atidirbti norinčių pažeidėjų, buvo naujiena Panevėžio miesto policijos komisariato (PK) Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajam tyrėjui Airiui Bijanskiui – pareigūnas apie tai sužinojo tik iš lrytas.lt. A. Bijanskis kas ketvirtį į Panevėžio miesto savivaldybę siunčia duomenis, kiek ATPK pažeidimus padariusių asmenų gali atlikti nemokamus viešuosius darbus.
Pavyzdžiui, gruodį Panevėžio miesto savivaldybei nusiųstame rašte „Dėl nemokamų viešųjų darbų atlikimo“ minima, kad Panevėžio m. PK šiuo metu turi 221 nutarimą 154 asmenims, kuriems paskirta atlikti 13 tūkst. 866 val. nemokamų viešųjų darbų. Rašte prašoma informaciją apie tai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir administruojamų subjektų vadovams.
Tačiau kiek iš tiesų iš šio ATPK pažeidėjų būrio vietoj baudų atsilygino savo darbu – nežinia. Pasak A. Bijanskio, paraiškas pasinaudoti nemokama šių asmenų pagalba dirbant paprastus, tačiau būtinus darbus (tvarkyti aplinką, kasti sniegą ir pan.) teikia kai kurios miesto mokyklos, vaikų darželiai. Tačiau konkrečių įstaigų pavadinimų lrytas.lt korespondentei pareigūnas pateikti negalėjo.
Pažada informuoti
Nors Panevėžio m. PK raštas, nusiųstas Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, baigiamas mandagia formuluote „Dėkojame už bendradarbiavimą“, realaus bendradarbiavimo tarp šių įstaigų organizuojant viešuosius darbus ATPK pažeidėjams nesimato, tai labiau panašu į biurokratinį susirašinėjimą.
Tuo lrytas.lt įsitikino Panevėžio miesto savivaldybėje pabandęs išsiaiškinti, kas šias policijos ataskaitas apie už dyką padirbėti galinčius asmenis gauna ir kokių veiksmų vėliau imasi.
Tik po intensyvių paieškų savivaldybės atstovai galiausiai išsiaiškino, kad šias ataskaitas gauna Ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius. Ne tik gauna, bet ir į policijos raštus atsako. Pavyzdžiui, į jau minėtą 2012 metų gruodžio 19 dienos raštą šių metų sausio 9 dieną parašė atsakymą:
„Informuojame, kad Ryšių su visuomene skyrius, vadovaudamasis nustatyta Nemokamų viešųjų darbų organizavimo Panevėžio mieste tvarka, artimiausiu metu paskelbs Jūsų pateiktą informaciją apie asmenų, gavusių apylinkės teismo nutarimą dėl baudos pakeitimo į nemokamus viešuosius darbus, skaičių ir darbams atlikti skirtas valandas bei pakvies įmones ar bendroves pateikti paraiškas Policijos komisariatui. Mieto ūkio skyrius, kontroliuojantis miestą tvarkančių įmonių teikiamas paslaugas, informavo AB „Panevėžio specialus autotransportas“, UAB „Panevėžio gatvės“ apie galimybę pasinaudoti nemokamais viešaisiais darbais.“
Grasina arba gudrauja
Tuo savivaldybės rūpestis ir baigiasi. Tai, kad savivaldybei pavaldžios įmonės kratosi nemokamų pagalbininkų, vietoj baudų panorusių dirbti viešuosius darbus, Panevėžio miesto savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjui A. Karalevičiui – ne paslaptis. Jo teigimu, ne tik todėl, kad dauguma pažeidėjų prastai dirba.
„Žinot, kokia ten publika – būta atvejų, kad net meistrams grasino susidorojimu, jei jiems kelių valandų neužrašys, o kai kurie į nurodytą viešųjų darbų vietą brangiu džipu atveža pasamdę kokį girtuoklį, kad vietoj jo dirbtų“, – lrytas.lt sakė A. Karalevičius.
Už baudas viešųjų darbų dirbti pažeidėjai nekviečiami ne tik į bendrovę „Panevėžio specialusis autotransportas“, bet ir į kitą miesto tvarkymu besirūpinančią įmonę – bendrovę „Panevėžio gatvės“. A. Karalevičiaus teigimu, taip yra dėl to, kad ten dirbti tenka ir su pavojingais įrankiais, todėl žmonės turi būti specialiai apmokyti.
Pasak Ūkio skyriaus vedėjo, savivaldybė savo įstaigas ar įmones priversti laikiniems darbams priimti ATPK pažeidėjų negali. Juo labiau, kad ir tokių darbininkų darbas dažnai būna neproduktyvus.
A. Karalevičiaus nuomone, efektyviau nemokamai viešuosius darbus dirbančiais asmenimis gali pasinaudoti nebent rajonų savivaldybės, kur ATPK pažeidėjams darbus skirsto ir prižiūri vietos seniūnai. Mažesnėje teritorijoje kontroliuoti, ar iš tiesų žmogus dirba, kas jam paskirta, lengviau nei mieste.
Įžvelgia nebaudžiamumą
„Jei žmogus, kuriam už administracinius pažeidimus skirta piniginė bauda, o neretai – ir ne viena, turi galimybę jos išvengti net nedirbdamas viešųjų darbų, bausmės tikslai lieka neįgyvendinti“, – įsitikinęs Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, teisėjas Vytautas Krikščiūnas.
Iki 2011 metų vidurio galiojusi tvarka, kai nenorintiems ar neturintiems iš ko susimokėti piniginės baudos ATPK pažeidėjams ją pakeisdavo areštu, taip pat nebuvo tobula – valstybės lėšos būdavo skiriamos „parų“ sėdintiems areštantams išlaikyti.
Tačiau, pasak teisėjo V. Krikščiūno, neretai areštinėje atsidurti nenorintys pažeidėjai tuomet suskubdavo sumokėti jiems skirtas baudas, kad išvengtų areštinės gultų. Pavyzdžiui, tie, kurie oficialiai negauna jokių pajamų, tačiau iš tiesų turi kažkokį šešėlinį verslą ir kokį mėnesį praleisti areštinėje jiems tiesiog neapsimoka.
Tuo tarpu dabartinė tvarka palanki ATPK pažeidėjams, ypač – „etatiniams“, ne kartą baustiems ir savo vardu neturintiems jokio turto, kurį galėtų išieškoti antstoliai. Jei per dvejus metus nuo baudos skyrimo ji neišieškoma, o pažeidėjas vietoj jos neatidirba viešųjų darbų, byloje atsiranda įrašas „Išieškojimas nutrauktas“.
Bėda – senas kodeksas
Pasak V. Krikščiūno, kuris yra ir Lietuvos apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas, sąlygos ATPK pažeidėjams išvengti atsakomybės atsiranda dėl pasenusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso, kurį reikėtų iš pagrindų taisyti.
Šiame kodekse netgi nėra tiksliai numatyta, kokia administracinės baudos vykdymo senatis. Pasak V. Krikščiūno, yra paplitusi praktika, kad teismai taiko analogiją senačiai dėl baudžiamųjų nusižengimų nagrinėjimo – tai yra 2 metai.
Teisėjo nuomone, būtų teisingiau, jei būtų taikomos Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios piniginių sumų išieškojimo procedūras. Pagal jas numatyta, kad senaties terminas – 10 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą, senaties skaičiavimas prasideda iš naujo.
„Mano manymu, asmeniui, nubaustam bauda (ar keliomis baudomis) kad ir prieš 4-5 metus, tačiau antstoliui vykdant baudų išieškojimą ir matant, kad kai kurios baudos jau įvykdytos, negali būti taikoma vykdymo senatis, nes nuo kiekvieno mokėjimo senatis skaičiuojama iš naujo, o ATPK 307 straipsnis išvis nenumato nuobaudų vykdymo nutraukimo, kai sueina senatis“, – įsitikinęs teisėjas V. Krikščiūnas, dėl nevienodos apylinkių teismų teisėjų taikomos praktikos neseniai kreipęsis išaiškinimo į Panevėžio apygardos teismą.
Pigios degtinės nebevagia
V. Krikščiūnas lrytas.lt sakė pastebėjęs, kad kai kurie ne kartą pagal ATPK bausti panevėžiečiai puikiai perprato, kaip naudotis įstatymų spragomis. Pavyzdžiui, vienintelis jokio turto savo vardu neturinčio, o viešųjų darbų atlikti nesutinkančio smulkaus parduotuvių vagišiaus rūpestis – pasiskaičiuoti, kad grobio vertė, jei jis įkliūtų, neviršytų 1 MGL (130 litų). Tuomet jam gresia tik administracinė nuobauda, o ne baudžiamoji atsakomybė.
Pasak teisininko, kai kurie iš tokių vagilių netgi sąmoningai stengiasi eiti vogti po darbo valandų ar savaitgaliais, kad įkliuvus jų iš karto policijos pareigūnai nevežtų į teismą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, kad nereikėtų su teisėju bendrauti. „Jie žino, kad vis tiek bus skirta bauda, kurios antstoliai neturės kaip išreikalauti, todėl net neina į bylos nagrinėjimą, negaišta laiko“, – pasakojo teisėjas.
Įžūlūs vagišiai kartais nevengia net su teisėjais savo „darbo“ paslaptimis pasidalinti. Pavyzdžiui, vienas anksčiau nebrangią degtinę parduotuvėse vogdavęs panevėžietis V. Krikščiūnui paaiškino, kodėl pastaruoju laiku vagia brangesnius gėrimus – esą, rizika ta pati, kaip vagiant pigų alkoholį, o pardavus tokį butelį užtenka pinigų ir nebrangiai degtinei, ir užkandai nusipirkti.
