Palangos pakraštyje, už dviračių tako, jūros link pasivaikščioti sumanę žmonės netikėtai atsiremia į tinklinę tvorą. Ant jos vartų – užrašas „Privati valda” ir lentelė su grėsmingo šuns atvaizdu.
Kaip prie pat kopų galėjo atsirasti aptvertas privatus sklypas, jei valstybės griežtai saugomoje pajūrio juostoje žemė nėra privatizuojama?
Dar keisčiau yra tai, kad prie čia esančio beveik 180 kvadratinių metrų ploto poilsio pastato joks sklypas nėra įregistruotas.
Brangi dovana vienuoliams
Norinčių įsikurti išskirtinėje pajūrio vietoje buvo nemažai.
Prieš 45 metus pastatytas ir pastaruoju metu buvęs apleistas pastatas nuo 2002 metų priklausė Turto fondui ir buvo ruošiamas privatizuoti.
Žadėto aukciono laukė nemažai turtingų verslininkų, pasiryžusių plačiai atverti piniginę.
Bet geidžiamas statinys pernai balandį netikėtai atiteko Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijai, o šalies biudžetas už jį gavo vos 110 tūkst. litų.
Ir tai buvo ne vienintelė valstybės dovana vienuoliams už Plungėje tarpukariu jų turėtą ir nacionalizuotą turtą.
Valstybė liko skolinga
Prieš karą kapucinai Plungėje valdė tris pastatus.
Du jų dabar yra virtę 150 ir 443 kvadratinių metrų ploto gyvenamaisiais namais, o dar viename šiuo metu veikia „Saulės” gimnazija.
Visi šie pastatai buvo įvertinti 590 tūkst. litų ir vienuoliams negalėjo būti sugrąžinti.
Kapucinai pasirinko kompensavimo būdą gaunant kito nekilnojamojo turto.
Iš visų Plungės rajono savivaldybės pasiūlytų pastatų religinė bendrija išsirinko beveik 400 kvadratinių metrų ploto Jaunųjų technikų stoties pastatą.
2010 metų rudenį kapucinams perduotas pastatas su sandėliu ir kiemo statiniais buvo įvertintas tik 115 tūkst. litų.
Plungės valdžia kreipėsi į Vyriausybę prašydama spręsti dėl likusios 475 tūkst. litų vertės turto išpirkimo.
Apetito nenumalšino
Nepraėjus nė metams, 2011 metų rugpjūtį, Vyriausybės nutarimu viceprovincijai atiteko iš valstybės privatizuojamo turto sąrašo išbraukti trijų uždarytų mokyklų pastatų kompleksai Raseinių, Jurbarko ir Klaipėdos rajonuose.
Be to, vienuoliams buvo perduoti Kalniškės kaime (Klaipėdos r.) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai priklausę administracijos, laboratorijos, sandėlio pastatai ir erdvūs garažai.
Tačiau ir šių 16 statinių vienuoliams nepakako, nes jiems atiduotas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas tik 327 tūkst. litų.
Valstybė šiai religinei bendrijai dar buvo likusi skolinga 148 tūkst. litų vertės turto.
Įvertino beveik puse milijono
Tada kapucinų viceprovincija nusižiūrėjo Turto fondui priklausantį statinį Palangoje.
Pirmą vienuolių prašymą dėl šio statinio perdavimo Turto fondas gavo 2011 metų lapkričio viduryje.
Valstybei nemažų pajamų galėjusio duoti statinio prie kopų atidavimui vienuoliams, regis, neprieštaravo ir tuomečio premjero konservatoriaus A.Kubiliaus kanceliarija.
Atlikęs perduoti ruošiamo pastato individualų vertinimą Turto fondas 2011 metų gruodį nustatė, kad jo rinkos vertė – 480 tūkst. litų.
Aplinkos ministerija ir Turto fondas atiduoti šį statinį atsisakė, nes jo rinkos kaina buvo gerokai aukštesnė už valstybės skolą religinei bendruomenei.
Pastatas pasirodė per brangus
Toks atsakymas nesustabdė į vaizdingą pajūrio vietą nusitaikiusių vienuolių.
2011 metų pabaigoje premjero kanceliariją pasiekė dar vienas vienuolių prašymas.
Rašte buvo teigiama, kad poilsio pastatas būtų naudojamas neįgalių žmonių reabilitacijai, ir buvo žadama sumokėti kainų skirtumą.
Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, primokėti daugiau nei 330 tūkst. litų religinė bendrija nesiruošė.
Jau po mėnesio, praėjusių metų sausio 30 dieną, premjero kanceliarija gavo dar vieną kapuciną raštą.
Jame buvo dėstoma, kad Turto fondo nustatyta rinkos vertė esanti neobjektyvi, nes 2002 metais Registrų centras vidutine rinkos verte šį pastatą buvo įvertinęs vos 40 tūkst. litų, o po 10 metų neremontuojamas pastatas negalėjęs pabrangti daugiau nei dešimt kartų.
Vienuoliai įrodinėjo, kad žemės sklypas prie pastato nėra suformuotas, o ir suformavus jo nebus galima privatizuoti, todėl vertinant pastatą neturėtų būti skaičiuojama galima sklypo vertė.
Po mėnesio atpigo perpus
Vyriausybės kancleris nedelsdamas įvykdė kapucinų prašymą – Registrų centre užsakė naują pastato vertinimą.
Vienuolių pageidavimas buvo įvykdytas skubiai – praėjus vos 10 dienų nuo jų prašymo pateikimo.
Po Registrų centro vertinimo vasario 10 dieną statinio kaina sumenko beveik perpus – iki 258 tūkst. litų. Tokia kaina vienuoliams jau tiko.
Nors Turto fondas prieštaravo dėl sumažintos turto vertės, pernai balandžio pabaigoje Vyriausybė šį pastatą atidavė kapucinų viceprovincijai, o ši įsipareigojo į valstybės biudžetą pervesti kainų skirtumą – 110 tūkst. litų.
„Lietuvos rytą” konsultavusių teisininkų nuomone, šio Vyriausybės nutarimo teisėtumas kelia abejonių.
Jų manymu, valstybė religinei bendrijai negalėjo perduoti pastato prieš tai prie jo nesuformavus žemės sklypo.
Ketino mokėti milijonus
Registrų centro atstovas Aidas Petrošius teigė, kad tokia rinkos vertė buvo nustatyta lyginamuoju būdu vertinant panašius turto pirkimo ir pardavimo sandorius.
Tačiau nekilnojamojo turto įmonės „Rolijona” vadovė Ona Mackevičienė sakė, kad pastaruoju metu panašioje vietoje parduodamų pastatų nebuvo, nes taip arti jūros jų paprasčiausiai nėra: „Tai, kad žemė čia gali būti tik nuomojama, yra privalumas, nes tuomet šį objektą galėtų pirkti ir Rusijos piliečiai.
Kita vertus, šiuo atveju žemės sklypo dydis objekto vertei neturi jokios reikšmės, nes neurbanizuotoje pajūrio juostoje pastatą įgijęs savininkas nevaržomai gali naudotis visu aplink esančiu valstybiniu mišku ir kopomis.
Kurorto centre pastatą nusipirkęs žmogus būtų apribotas savo sklype.”
Anot O. Mackevičienės, apie šį objektą jos jau seniai teiravosi ne tik keletas turtingų palagiškių, bet ir verslininkai iš Maskvos. Jie buvo pasiruošę pakloti apie du milijonus litų.
Savivaldybė vilkino pardavimą
Kad šis pastatas būtų buvęs pelningai parduotas, neabejoja ir Turto fondo generalinė direktorė Aurelija Jakaitienė: „Jį privatizuoti ruošėmės nuo 2002 metų, tačiau to padaryti negalėjome, nes Palangos savivaldybė prie šio pastato piktybiškai neformavo žemės sklypo.”
Tai padaryti Turto fondas savivaldybę ragino beveik kasmet. Prie privatizuoti paruošto objekto suformuoti žemės sklypą ne kartą reikalavo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje.
Savivaldybė vis atsikalbinėdavo – esą pagal Pajūrio juostos įstatymą šioje vietoje naujų žemės sklypų formuoti negalima, nors valstybės tarnautojai aiškiai žinojo, kad prie privatizuojamo pastato bent minimalus žemės sklypas yra privalomas.
Beveik 9 arų žemės sklypą tuometis Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas savo įsakymu suformavo tik 2010 metų liepą.
Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius registruoti jo Nekilnojamojo turto registre neskubėjo, nes laukė pastato savininko – Turto fondo – prašymo.
Kad prie privatizuoti paruoštos poilsinės sklypas jau yra suformuotas, Turto fondui tapo žinoma tik 2011 metų balandį.
Tačiau ir tuomet nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, be kurių dėl sklypo įregistravimo nebuvo galima kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą.
Atiteko privačiai įmonei
Tokiu būdu vertingą objektą praradusi ir akivaizdžią žalą patyrusi valstybė dar buvo ir apgauta.
Neįgalių žmonių reabilitacijai žadėtas naudoti poilsio pastatas netrukus perėjo į privačias rankas.
Kapucinų viceprovincija ji pernai gegužę iki 2018 metų spalio išnuomojo kultūros ir švietimo bendrovei „Žinia”.
Ką bendra ši įmonė turi su kultūra ir švietimu, neaišku, nes dar 1991 metais įsteigtos įmonės deklaruojama veikla – nekilnojamojo turto operacijos už atlygį arba pagal sutartį.
Dar keisčiau, kad vos 10 200 litų įstatinį kapitalą turinti bendrovė yra įregistruota viename Vilniaus gyvenamojo namo bute, o joje dirba tik viena darbuotoja – 45 metų direktorė Gitana Jonynienė.
Ilgą laiką jokios veiklos nevykdžiusi bendrovė atsigavo tik 2012 metų gegužę, prieš pasirašant pastato nuomos sutartį su kapucinais.
Išnuomojo savo advokatui
Dabar bendrovė nurodo, kad jos pagrindinė veikla – šios poilsinės patalpų nuoma.
Anot G. Jonynienės, per 2012 metus išsinuomotas pastatas buvo remontuojamas. Į jį buvo investuota per 66 tūkst. litų.
Šiais metais ketinama baigti rengti patalpų vidų, nupirkti televizorių, šaldytuvų.
Apgyvendinimo paslaugoms teikti pernai rudenį iš Visuomenės sveikatos centro buvo gautas higienos pasas, pagal kurį čia numatyta 15 poilsiavimo vietų.
Kodėl iš valstybės vos tik gautas pastatas buvo išnuomotas būtent šiai jokios realios veiklos nevykdžiusiai įmonei?
Paaiškėjo, kad iki pernai gegužės buvęs vienintelis jos akcininkas advokatas Rimantas Jonynas yra oficialus kapucinų Lurdo viceprovincijos atstovas, vienuolius lydėjęs visose derybose su Vyriausybe dėl turto sugrąžinimo.
Matyt, dėl to, kad jo pavardė niekam nebadytų akių, pernai gegužę R. Jonynas 52 proc. akcijų padovanojo savo žmonai G. Jonynienei. Ji tapo oficialia įmonės vadove.
Dangstosi kapucinų vardu
Bet tikruoju bendrovės šeimininku liko kapucinų advokatas.
Vos tik pastatas buvo perduotas vienuoliams, viceprovincijos vyresnysis kunigas Gintaras Tamošauskas įgaliojo R. Jonyną iki 2018 metų atstovauti religinei bendrijai visais su šiuo poilsio pastatu susijusiais klausimais.
Jis įgaliotas sudarinėti sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir valdyti čia esantį nekilnojamąjį turtą.
Galima nuspėti, kad kapucinams atstovaujantis advokatas su jam pačiam priklausančia bendrove „Žinia” sudarė ir nuomos sutartį.
Šiuo metu R. Jonynas rūpinasi didesniu sklypu prie išsinuomoto pastato.
Prie poilsio pastato pasiūlytas 8,78 aro žemės sklypas netenkina, nes paaiškėjo, kad jis neaprėpia visų prie pastato vedančių kažkada plytelėmis išklotų takų.
Vienuolių vardu R. Jonynas teisme siekia, kad iš miškų žemės būtų paimti ir prie sklypo priskirti dar 75 kvadratiniai metrai.
Kad būtent R. Jonynas šeimininkauja poilsio pastate, įrodo ir tai, jog kapucinų viceprovincijos vadovas griežtai atsisakė bet ką komentuoti apie šį pastatą, visais klausimais nukreipdamas pas advokatą.
Nuoma – dovana už paslaugas?
Apie valdomą poilsio pastatą prie jūros advokatas R. Jonynas kalbėjo nenoriai.
– Ruošiatės teikti apgyvendinimo paslaugas. Kas ten poilsiaus? – „Lietuvos rytas” paklausė 62 metų vilniečio R. Jonyno.
– Pagal nuomos sutartį su vienuoliais, dalis pastato paliekama jų poreikiams.
Dalį patalpų savo nuožiūra leidžiama naudoti savo pinigus į remontą investavusiai bendrovei „Žinia”.
Be abejo, bet kas čia negalės patekti, nes tai – ne viešbutis, bet poilsio paslaugos bus mokamos.
– Kodėl buvo pageidaujama gauti būtent šį pastatą Palangoje?
– Apie jį sužinojome atsitiktinai. Privatizuoti paruoštų objektų sąraše pastebėjome patį smagiausią objektą priimtinoje vietoje.
– Kodėl jums prireikė papildomo turto vertinimo?
– Turto fondo atliktas vertinimas nebuvo adekvatus.
– Negi jūs norite pasakyti, kad vos 50 metrų nuo jūros esantis pastatas su jam ketinamu priskirti žemės sklypu gali būti vertas vos 258 tūkst. litų?
– Ekspertai yra nustatę, kad pastatas buvo avarinės būklės ir faktiškai turėjo būti griaunamas.
Juo labiau kad šioje vietoje yra apribota bet kokia kita komercinė veikla, todėl jo faktinė vertė nėra didelė.
– Kiek už šio pastato nuomą jūs mokėsite kapucinų viceprovincijai?
– Nuoma metams įvertinta apie 7–8 tūkst. litų.
Tačiau mokėti mums nereikės, nes pagal sutarties sąlygas aptartą nuomos sumą mes iš karto turime investuoti į pastato remontą.
– Žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kodėl pastatą apsitvėrėte tvora?
– Gavę leidimą apsitvėrėme pagal mums pasiūlyto žemės sklypo ribas.
Ši tvora yra laikina, pastatyta saugumo sumetimais, kol remontuojamas pastatas yra kaip statybvietė.
– Kodėl ant tvoros parašyta, kad tai – privati valda? Juk žemė pajūrio juostoje nėra privatizuojama?
– Pastatas yra privatus, todėl privačia tampa ir namų valdą supanti erdvė.
– Kaip atsitiko, kad šį pastatą kapucinai išnuomojo būtent jūsų šeimos įmonei?
– Aš be jokio atlygio tvarkau visus kapucinų viceprovincijos reikalus, todėl nuoma mums yra kaip tam tikras atsidėkojimas už mano darbą.
– Kodėl spręsti savo reikalų kapucinai kaip advokatą pasirinko jus? Vienuoliai yra įsikūrę Kaune, jūs dirbate Vilniuje.
– Lėmė tai, kad aš daug dirbu su religinėmis bendrijomis. Įvairiuose ginčuose atstovavau sentikių, karaimų religinėms bendrijoms.
Manau, kad tai sužinoję kapucinai man ir paskambino.
Ilsėjosi Sovietų Sąjungos vadovai
* Kapucinų vienuoliams perduotas ir advokato R. Jonyno valdomas poilsio pastatas turi įdomią istoriją.
* 1967 metais prie kopų pastatytas vieno aukšto statinys su erdviomis terasomis ilgą laiką priklausė Sovietų Sąjungos ministrų tarybos kiek tolėliau nuo jūros esančiai poilsinei. Vėliau ji buvo perduota Kauno medicinos universitetui.
* Kol dar nebuvo pastatyta „Auska”, ši poilsinė buvo pagrindinė Sovietų Sąjungos vadovų poilsio rezidencija. Joje negalėjo ilsėtis net Lietuvos vadovai – jiems buvo skirtas Palangos centre esantis poilsio vilų kompleksas Gedimino gatvėje.
* Miško apsuptyje pastatytą poilsinę buvo pamėgęs tuometis Sovietų Sąjungos ministras pirmininkas Aleksejus Kosyginas. Dėl to ji buvo praminta Kosygino vila.
* Prie pat jūros esantis statinys, kuris dabar perduotas vienuoliams, buvo skirtas šalies vadovų poilsiui paplūdimyje. Išsimaudę jūroje jie negulėdavo ant smėlio paplūdimyje, o ateidavo ilsėtis į šį pastatą. Netoli jo stovėjo apie 80 kvadratinių metrų pirtis. Iš jos dabar likę tik pamatai.
