„Tie palengvinimai, kurie buvo padaryti, tai yra labiau teisininkų ir procedūrų žinovų diskusija. Sutinku, kad ne man, ko gero, komentuoti teisinius dalykus. Tas įsakymas, kurį aš pasirašiau, tai buvo su tam tikrom išlygom ir atskirosiomis nuomonėmis ministerijos darbuotojai „suvizavę“, bet kaip minėjau, tai buvo politinis sprendimas ir aš jį padariau“, - BNS sakė ministras.
D. Pavalkis teigė, kad jis kategoriškai nepritars Švietimo įstatymo keitimui, kaip to reikalauja Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
„Lenkų rinkimų akcija yra prabilusi vėl ir apie įstatymo keitimą. Mes - vienareikšmiški, kad jokios kalbos nebuvo, nėra ir neturėtų būti apie įstatymo nuostatų keitimą. Aš manau, kad mes padarėme maksimalų kompromisą, kokį buvo galimą padaryti. Bet toliau už to kompromiso nėra kur eiti“, - kalbėjo ministras.
„Juo labiau, jei bus pradedami judinti įstatymo keitimo reikalai - aš savo įsakymą išleidau, aš savo įsakymą atšauksiu, kad ir ką jie besakytų. Mūsų tikslas turi būti ne muštis Lietuvoje, o ieškoti kompromisų, susitarimų ir panašiai. Tą bandžiau padaryti, - ar man pavyko, ar nepavyko - panašu, kad nelabai“, - teigė D. Pavalkis. Jis sakė nesureikšminantis opozicijos ketinimų skųsti įsakymą teismui.
Seimo opozicijos ir visuomeninių organizacijų atstovai penktadienį pranešė, kad švietimo ministro įsakymas, kuriuo lengvinamos lietuvių kalbos egzamino užduotys tautinių mažumų moksleiviams, bus skundžiamas teismui.
„Seimo opozicija - tiek liberalai, tiek kalbamės su konservatoriais - būsime talkininkai visuomeninėms organizacijoms kreipiantis į teismą“, - BNS sakė buvęs ministras liberalas Gintaras Steponavičius.
Anot G. Steponavičiaus, ministro Dainiaus Pavalkio įsakymu numatant išimtis atsisakoma vieningo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, o tai neatitinka Švietimo įstatymo nuostatos, kad „mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams“.
Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos - mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos – mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams.
Tautinių mažumų mokyklose egzaminas būdavo išlaikomas geriau - 2012 metais čia taškų sumos vidurkis siekė 55, o egzamino neišlaikė 6,48 proc. kandidatų. Gimtosios lietuvių kalbos egzaminuose lietuviškose mokyklose taškų sumos vidurkis buvo 45, egzamino neišlaikė 7,61 proc. kandidatų.
