Tačiau tyrimą atlikę psichologai, parengę išsamius ir gilius klausimynus, gavo visiškai priešingą rezultatą. Pasitikinčių teismais mūsų šalyje – 75,3 proc., o nepasitikinčių – vos 14 procentų. Kas lemia tokius skirtumus? Apie tai lrytas.lt kalbėjosi su tyrimui vadovavusiu Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros vedėju prof. Gintautu Valicku.
Psichologų gauti rezultatai - netikėti. Pasirodo, teismais visiškai pasitiki 6,3 proc., didžiąja dalimi pasitiki – 36 proc., iš dalies pasitiki – 33 procentai. Būtent šiuos rezultatus sujungus gauname, kad pasitikinčiųjų yra 75,3 procento.
Nei pasitikinčių, nei nepasitikinčių – kitaip tariant - neturinčių nuomonės yra 10,7 procento.
Toliau rikiuojasi nepasitikintieji: iš dalies nepasitikinčių – vos 4,8 proc., didžiąja dalimi nepasitikinčių – 5,3 proc., visiškai nepasitikinčių – 3,8 procento. Iš viso – beveik 14 procentų.
Skiriasi metodai
Tokie skaičiai visiškai prieštarauja visuomenės nuomonės apklausoms. G. Valickas neskuba kritikuoti kolegų sociologų darbo metodų, bet spėja, kad metodai rezultatams įtakos turi.
Viena yra, kai slystama paviršiumi, užduodami apibendrinti klausimai, į kuriuos respondentai atsakinėja paskubomis, telefonu, dažnai vadovaudamiesi savo išankstinėmis nuomonėmis, ir visai kas kita – kai su tiriamuoju kalbamasi iki pusantros valandos, pateikiamas kruopščiai paruoštas išsamus klausimynas, leidžiantis įvertinti daug įvairių aplinkybių.
VU Bendrosios psichologijos katedros pateiktame klausimyne buvo daugiau kaip 80 klausimų ir teiginių. Vertinama buvo ir konkrečių teisėjų elgesys, ir tokie dalykai, kaip patogumas susiorientuoti teismo rūmuose. Siekiant objektyvumo, dalis teiginių buvo suformuluoti neigiamai – pavyzdžiui, „Teisėjai yra korumpuoti“, „Įstatymai negina žmonių interesų“. Tokio pobūdžio psichologinis tyrimas Lietuvoje buvo atliktas pirmą kartą.
„Tyrimas apėmė visus Lietuvos teismus, išskyrus Konstitucinį, nes jo funkcijos kitokios, - sako G. Valickas. - Tai ir specializuoti teismai, ir bendrosios kompetencijos, labai skirtingų instancijų, pradedant rajonų apylinkių, baigiant Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, Lietuvos apeliaciniu teismu, Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu.“
Buvo aprėpti visos šalies teismai – ir didžiųjų miestų, ir rajonų.
Tiriamieji – susidūrę su teismais
„Mūsų tiriamieji buvo žmonės, atėję į teismo rūmus – ir stebėtojai, palydėję savo artimuosius bei pažįstamus, ir liudytojai, ir ieškovai, ir atsakovai, ir kaltinamieji, ir nusikaltimų aukos. Bylos buvo ir baudžiamosios, ir civilinės, ir administracinės. Tiriamųjų amžius – nuo 18 iki 90 metų“, - pasakoja tyrimo vadovas. Iš viso tyrime dalyvavo ir klausimynus pildė 397 žmonės.
G. Valicko manymu, rezultatus, prieštaraujančius viešųjų apklausų rezultatams, galėjo lemti ir tai, kad psichologai apklausė ne bet kokius žmones, o tik tuos, kurie vienaip ar kitaip susidūrė su teismais – buvo proceso dalyviai ar stebėtojai. O tie, kas atsakinėja į sociologų klausimus, gali būti nė karto nesusidūrę su teismais, bet, nepaisant to, turi apie juos negatyvią nuomonę.
Dar vienas momentas, galėjęs turėti įtakos rezultatui – kad didesnė apklaustųjų dalis buvo iš didžiųjų miestų, labiau išsilavinę. Tokių asmenų požiūris į teismus, dažniausia, pozityvesnis – kita vertus, sunku paneigti, kad teisėjų ir teismo darbuotojų požiūris į tokius asmenis irgi gali būti pozityvesnis.
Psichologų atliktas tyrimas sudomino teisėsaugos atstovus – Teisėjų tarybą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką. G. Valickas tyrimą žada tęsti, apimdamas daugiau provincijos teismų. Taip pat ketinama apklausti su teismais nesusijusius žmones iš įvairiausių amžiaus grupių – kad būtų galima susidaryti tikrąjį vaizdą apie pasitikėjimą teismais visoje visuomenėje.
Atlikti tyrimą ketinama net ir su vaikais. „Kaip rodo sukaupta patirtis, žmonės nuomonę apie vieną ar kitą reiškinį arba instituciją susidaro dar vaikystėje, ir vėliau dažnai tą nuomonę būna sunku pakeisti. Vaikai girdi, kaip tėvai atsiliepia, kaip jie vertina“, - sako psichologas.
