Daugelis sutiks, jog Kaunas turi teisę vadintis tikru studentų miestu. Čia yra įsikūrę daugiau nei dešimt universitetų, keletas kolegijų.
Kasmet į Kauną suplūsta daugybė studentų iš visos Lietuvos ir kitų šalių. Vieni užsieniečiai čia atvyksta tik pusmečiui pagal mainų programą „Erasmus“, kiti – nuolatinėms studijoms.
Kauno technologijos universitete tokių studentų yra 120, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – apie 300, Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete – 13.
Didžiausiu užsieniečių skaičiumi gali pasigirti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Šiuo metu jame mokosi 511 tokių studentų.
Kaip sekasi užsieniečiams gyventi ir studijuoti savitu gyvenimo būdu ir tautiškumu garsėjančiame Kaune?
Iš pirmo žvilgsnio – niūrus
„Šis miestas man tapo savas. Manau, kad bus šiek tiek liūdna, kai reikės grįžti atgal į Izraelį“, – prisipažino izraelietis Isai Altshuleris.
Studijuoti LSMU mediciną užsienietis atvyko prieš penkerius metus. Prieš tai dvejus metus gyvenęs ir mokęsis Vengrijoje vaikinas nusprendė mesti dvigubai brangiau kainuojančius mokslus, pasekti draugų pavyzdžiu ir važiuoti į Lietuvą.
Isai į Kauną atvyko viduržiemį, sausio mėnesį, tad pirmasis įspūdis jam nebuvo visai malonus, aplinka atrodė nyki ir pilka.
„Žmonės čia labai mandagūs, gal tik šiek tiek niūroki. Tai galbūt lemia blogas oras ir gniuždanti ekonomika“, – mano būsimasis medikas.
Taksistas neįjungė taksometro
Slovėnas Romanas Pažitny VDU studijuoja filosofiją.
Pavasario semestrui atvykęs į Kauną užsienietis tikina, jog miestas jam patinka, nes yra nedidelis, todėl patogu nukeliauti iš vienos vietos į kitą.
Vaikinas dažnai važinėja taksi ir džiaugiasi, jog transporto kainos yra palyginti nedidelės.
Studentas nė karto nesusidūrė ir su plėšikaujančiais taksistais, nors jo kurso draugei taip nutiko.
„Ji už kelionę iš Kauno oro uosto iki VDU bendrabučio „Baltija“ taksistui sumokėjo 100 litų, – juokėsi Romanas. – Tačiau tai buvo vasarą. Mokslo metais tokių pavyzdžių nėra daug, nes studentai daugmaž žino taksi kainas.“
Kevinas Maldonado iš Madrido yra antrakursis. Jis taip pat studijuoja mediciną LSMU.
Dėstytojams trūksta aistros?
Ispanas tvirtina jau pripratęs prie atšiauraus lietuviško oro. Tačiau iš pradžių jam, kaip ir visiems užsieniečiams, buvo nelengva – sunki kalba, viskas atrodė labai svetima.
„Didžiausias skirtumas tarp lietuvių ir ispanų – temperamentas. Tai ryškiausiai pastebiu universitete.
Ispanai dėstytojai visada yra užsivedę ir aistringai dėsto savo dalyką. LSMU yra daug profesionalų ir jie dirba labai gerai, tačiau dažnai atrodo šalti ir nesistengia sudominti“, – pasakoja ispanas.
Susirasti darbą – įmanoma
Kevinas Kaune ragavo ir barmeno duonos. Vaikinas mano, kad įsidarbinti užsieniečiui Lietuvoje gana sunku, tačiau įmanoma.
Pirmaisiais studijų metais studentas susirado darbą restorane „Flamenco“. Dirbdamas barmenu jis su klientais bendraudavo angliškai, tačiau nestigo progų pramokti ir lietuvių kalbos.
Pasak vaikino, lietuviai labai įvairūs: vieni gali su tavimi šnekėtis valandų valandas, o kiti net nepasako „ačiū“. Tačiau, kad ir kokie būtų skirtingi, beveik visi klientai jam palikdavo arbatpinigių.
„Gaila, bet antraisiais studijų metais beveik neturiu laisvo laiko dirbti restorane. Tačiau kartu su savo mergina vedu įvairius renginius apie Ispanijos kultūrą ir istoriją“, – pasakojo Kevinas.
Kartais pasigenda pakantumo
Vytauto Didžiojo universitete anglų filologiją studijuojantis Adnanas Oksuzas į Lietuvą atkeliavo iš Turkijos.
Adnanas laiko save komunikabiliu žmogumi, jam nesunku susirasti naujų draugų. Jaunuolio nuomone, jauni žmonės Lietuvoje yra draugiški ir šaunūs. Turkas nesivaržo prašyti pagalbos, nes yra tikras, jog visada atsiras žmonių, kurie yra pasiruošę padėti.
Tačiau Adnanas nėra tikras, ar vyresniosios kartos atstovai palankūs žmonėms iš kitų šalių.
Kartą įvyko ne itin malonus incidentas.
Jaunuoliai, tarp kurių buvo ir Adnanas, sėdėjo lauko kavinėje ir rūkė kaljaną. Tuo pasipiktinusi senyva moteris esą ne tik numetė kaljaną ant žemės, bet ir išrėžė: „Mes nemėgstame užsieniečių, kurie nekalba lietuviškai“. Mat studentai nesureagavo į jos repliką, nes nesuprato, ką moteris sakė.
Kaune studijavusi prancūzė Julie Doinel taip pat dalijasi ne itin maloniais prisiminimais. Kartą bare neva kilo skandalas, nes ten buvo keletas prancūzų.
„Nežinau, ar dėl to kaltas alkoholis, tačiau, vienaip ar kitaip, tokie nemalonūs pavyzdžiai sustiprina nuomonę, jog lietuviai nepakanti tauta“, – kalbėjo studentė iš Prancūzijos.
