Šią savaitę dešinieji pagaliau paskelbė savo šešėlinius ministrus, o šešėlinis premjeras A. Kubilius, žinoma, pažėrė liaupsių sau ir partijai.
Tiesa, čia pat A. Kubilius paskelbė, jog nė vienas iš šešėlinių ministrų negali būti tikras dėl to, kad tuo atveju, jei partija pateks į valdžią, persės į tikros Vyriausybės nario kėdę.
Tad kam reikalingi tie šešėliai? Juk demokratinėse šalyse opozicija tokias vyriausybes sudaro ir viešai paskelbia būtent tam, kad rinkėjai dar gerokai iki rinkimų aiškiai žinotų, kuris konkretus asmuo stos prie konkrečios ministerijos vairo tuo atveju, jei partija laimės.
Vadinasi, pompastiškas konservatorių žingsnis – tik viešųjų ryšių triukas, o jei jie vėl patektų į valdžią, žaistų tokius pat žaidimus kaip anksčiau.
Juk 2008 metais į svarbių ministerijų postus tarsi pilypai iš kanapių buvo susodinti neaiškūs veikėjai, nors prieš Seimo rinkimus partija rinkėjus viliojo kitais realiausių kandidatų į ministrus veidais.
Kita vertus, kai partija nebe valdžioje, net šešėlinis postas savaip vertingas – ypač kokios nors svarbios ministerijos vadovo.
Todėl konservatoriai taip ilgai delsė paskelbti šešėlių sąrašą ir dėl to, kad tų „postų” dalybomis stengėsi suvaldyti partijoje kaistančias aistras prieš pirmininko rinkimus.
Dauguma šešėlinių ministrų – ištikimi A. Kubiliaus aplinkos kareiviai, kuriems atiteko partijos labiausiai mėgstamos sritys. Pavyzdžiui, šešėliniu energetikos ministru tapo iš ūkio ministro posto išlėkęs D. Kreivys.
Patikimi šaltiniai partijoje teigia, kad A. Kubilius dar tuomet jam žadėjo kada nors užleisti savo vietą ir dabar jį toliau rengia įpėdinio vaidmeniui.
Bet dabar pagrindinis konservatorių vedlio rūpestis – atlaikyti kritikos bangas iš krikščionių demokratų stovyklos.
Šiai grupei, nesėkmingai stūmusiai į dešiniųjų vedlio rinkimus I. Degutienę, dabar atstovauja partijos pirmininko pavaduotojas V. Stundys.
Ši stovykla pliekia A. Kubilių dėl to, kad jis neleidžia partijos atstovams dalyvauti prezidento rinkimuose ir nori, jog būtų remiama dabartinė šalies vadovė D. Grybauskaitė.
O kas bus, jeigu ji vis dėlto nesieks antrosios kadencijos, jei, kaip kalbama užkulisiuose, pretenduos į kokį nors aukštą postą Europos Sąjungoje?
Dar aštriau nei krikščionys demokratai A. Kubilių ir jo aplinką kritikuoja partijos patriarchas V. Landsbergis ir europarlamentarė L. Andrikienė.
Perspėjama, jog šešėlinis premjeras partiją verčia vieno neklystančio ir jį apsupusių pataikūnų valdoma biurokratine mašina, kuri galų gale paskęs stagnacijos pelkėje.
Akivaizdu, kad kuo labiau artės naujo konservatorių vadovo rinkimai, tuo labiau kais aistros, kurios kol kas labiausiai juntamos po kilimu.
Tuo metu kibirkštys socialdemokratų gretose, kaip ir dera valdžioje esančioje partijoje, – ryškesnės.
Keistais pareiškimais seniai garsėjanti kairiųjų ūkio ministrė B. Vėsaitė šią savaitę smogė iš peties – ir ne bet kam, o savo partijos pirmininkui premjerui A. Butkevičiui.
Politikė staiga išrėžė, kad reikėtų galutinai nutraukti dabar ore kybančius santykius su Japonijos bendrove „Hitachi”, kuri norėtų parduoti Lietuvai naujos Visagino atominės elektrinės reaktorių.
Be to, B. Vėsaitė pareiškė, kad Lietuva per skubiai ėmėsi vykdyti Europos Sąjungos reikalavimus dėl dujų sektoriaus pertvarkymo – dėl to esą pašlijo santykiai su Rusijos valdžios įrankiu koncernu „Gazprom”.
Šitaip prakalbusi ministrė net nesulaukė, kol Vyriausybė pagaliau ryšis pradėti oficialius svarstymus dėl naujos atominės elektrinės likimo.
O juk sklinda žinios, kad socialdemokratų viršūnės kaip tik linksta tęsti konservatorių valdžios pradėtą projektą, tačiau suka galvą, kaip jį pataisyti, norint labai nesuerzinti referendume prieš atominę ateitį balsavusių savo rinkėjų.
Be to, A. Butkevičius iki šiol tvirtindavo, kad Lietuva toliau griežtai laikysis Europos Sąjungos politikos dėl dujų sektoriaus pertvarkos.
Nieko nuostabaus, jog įprastai atsargaus premjero reakcija į tokį bendražygės akibrokštą buvo itin griežta – jis pareiškė, kad ministrė nesuvokia situacijos.
Socialdemokratų viršūnių nesutarimais suskubo pasinaudoti prezidentė D. Grybauskaitė.
Vakar šalies vadovė pareiškė, kad besiblaškantys Vyriausybės atstovai menkina Lietuvos tarptautinį įvaizdį.
Vis dėlto vertėtų atsakyti į porą svarbių klausimų: kas paskatino B. Vėsaitę taip pasielgti; ar tai tikrai tik jos asmeninė iniciatyva?
Politikos užkulisiuose net imta svarstyta, kad simpatijomis „Gazprom” seniai garsėjanti ministrė galėjo būti įtraukta į Kremliaus žaidimą.
Juk Maskva šiuo metu aktyviai zonduoja padėtį mūsų valdžioje, besirengiančioje lemiamiems sprendimams dėl atominės elektrinės ir energetikos politikos.
Vienas Rusijai naudingų scenarijų – jeigu Lietuva ir statytų naują atominę elektrinę, tai padedant rusams ir jiems dalyvaujant. Bet tuomet iš tiesų reikėtų sugriauti dešiniųjų pradėtą projektą.
Ar tik ne dėl šių niuansų socialdemokratų stovykloje kilo gaisras, kurį teko gesinti pačiam premjerui?
