„Marcelijaus Martinaičio knygos - esminiai mūsų kultūros ir istorijos žingsniai. (...) Daugybė literatūrinių ir valstybinių įvertinimų nepakeitė kuklios jo laikysenos, visada mums priminsiančios, koks tikras gali būti žmogus ir kaip toli nuveda jo talentas“, - rašoma prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje. Anot premjero Algirdo Butkevičiaus, Lietuva neteko žodžio meistro, išmintingo Lietuvos patrioto, kuriam giliai rūpėjo ir Tėvynės dabartis, ir jos rytdiena.
„Lietuva atsisveikina su Didžiuoju Poetu iš Dievo malonės, Nacionalinės premijos laureatu, nuoširdžiu Sąjūdžio dalyviu Marcelijumi Martinaičiu. Nuo pat pirmųjų kūrybos žingsnių rašytojo kalbėjimas persmelktas dažnam anosios kartos lietuviui patirta jausena, kai modernusis pasaulis pamažu ima gožti kaimiškąją pasaulėjautą“, - teigiama premjero užuojautoje.
Seimo pirmininko Vydo Gedvilo teigimu, M. Martinaitis – lietuvių literatūros klasikas, jautria ir labai išraiškinga poetine kalba gebėjęs prabilti į kiekvieną iš mūsų.
„Šios iškilios asmenybės mirtis - didžiulė netektis visai Lietuvai. Tegul būna šviesus Jo atminimas, o kūryba tegu visada randa kelius į skaitytojų širdis“, - išplatintame pranešime sakė V. Gedvilas.
Ir rašė, ir ugdė kitus
Penktadienio vakarą po sunkios ligos užgeso rašytojo, poeto, eseisto, vertėjo, žymaus visuomenės veikėjo, vienos iškiliausių dabarties lietuvių kultūros asmenybių – Marcelijaus Martinaičio gyvybė. Marcelijus Teodoras Martinaitis gimė 1936 m. balandžio 1 d. Paserbentyje, Raseinių rajone. Mokėsi Gervinių septynmetėje mokykloje, Kauno politechnikume įgijo ryšių techniko specialybę. 1959–1964 metais studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.
Baigęs studijas dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose, vėliau dėstė Vilniaus universitete, sykiu vadovaudamas lituanistikos studentų poetiniam susibūrimui – „Literatų kalvei“, išugdžiusiai visą būrį šiandien gerai žinomų rašytojų.
Kaip įtakingas, laisvai mąstantis kultūros žmogus, Marcelijus Martinaitis savo kūryba ir aktyvia visuomenine veikla brandino tautinę savimonę, Lietuvos laisvės ir valstybės atkūrimo siekį. Prasidėjus tautiniam Atgimimui, jis buvo vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų ir Sąjūdžio Seimo tarybos narių. 1989 m. kaip Sąjūdžio narys išrinktas SSRS liaudies deputatu. Marcelijus Martinaitis energingai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
1992–1997 m. poetas vadovavo Nacionalinių literatūros ir meno premijų komitetui, 2000–2012 m. pirmininkavo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai.
Už nuopelnus valstybei ir jos kultūrai apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1995 m.) ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.).
Kūrybinį kelią Marcelijus Martinaitis pradėjo 1955 m. 1962 metais išėjo pirmasis eilėraščių rinkinys „Balandžio sniegas“. Vėliau pasirodė poezijos knygos „Debesų laiptais“ (1966 m.), „Saulės grąža“ (1969 m.), „Akių tamsoj, širdies šviesoj“ (1974 m.), „Kukučio baladės“ (1977 m.), „Tie patys žodžiai“ (1980 m.), „Vainikas“ (1981 m.), „Toli nuo rugių“ (1982 m.), „Atmintys“ (1986 m.), „Amžinas tiltas“ (1987 m.), „Gailile raso“ (1990 m.), „Atrakinta“ (1996 m.), „Sugrįžimas“ (1998 m.), „Pareisiu su paukščiais“ (2002 m.), „Tolstantis“ (2002 m.), „K. B. Įtariamas“ (2004 m.), kritikos rinktinė „Poezija ir žodis“ (1977 m.), publicistikos ir eseistikos rinkiniai „Papirusai iš mirusiųjų lapų“ (1992 m.), „Prilenktas prie savo gyvenimo“ (1998 m.), „Laiškai Sabos karalienei“ (2002 m.), „Lietuviškos utopijos“ (2003 m.), „Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971–2001“ (2006 m.), biografinių užrašų knyga „Mes gyvenome“ (2009 m.), fotoalbumas su tekstais „Marcelijaus margučiai: Velykos su Marcelijumi Martinaičiu“ (2012 m.).
Marcelijus Martinaitis yra parašęs pjesių lėlių teatrui, scenarijų Lietuvos kino studijos filmui „Vakar ir visados“ (1984 m.), vertė P. Nerudos, M. Cvetajevos, E. P. Rummo, M. Čaklajo, T. Tranströmerio ir kitų poetų eilėraščius. Jo poezijos knygų išleista anglų, baltarusių, bulgarų, estų, latvių, lenkų, norvegų, prancūzų, rusų, švedų, ukrainiečių kalbomis. Marcelijaus Martinaičio kūryba įvertinta daugeliu premijų: 1975 m. tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, 1998 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, 2007 m. už literatūros laimėjimus paskirta tarptautinė Baltijos Asamblėjos premija.
„Lietuva liūdi netekusi ypatingo, visos Tautos meilę ir pagarbą pelniusio kūrėjo, visuomenininko, tauraus ir šviesaus žmogaus, savo žodžio, savo buvimo išmintimi veikusio mūsų kasdienybę. Marcelijus Martinaitis buvo pilnas Lietuvos“, - rašoma Valstybinės laidojimo komisijos pranešime.
Atsisveikinimas su Poetu Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje sekmadienį, balandžio 7 d. nuo 10 iki 22 val., pirmadienį, balandžio 8 d. nuo 9.00 iki 13.30 val. Karstas išnešamas pirmadienį, balandžio 8 d., 14 val. Laidotuvės – Antakalnio kapinėse Vilniuje.
