Kaip informavo šalies vadovės atstovė Daiva Ulbinaitė, Prezidentė su švietimo ir mokslo ministru aptarė situaciją įsigaliojus ministro pasirašyto įsakymo dėl Tautinių bendrijų mokyklų mokiniams palengvintų lietuvių kalbos brandos egzamino sąlygų. Sunerimę dėl lietuvių kalbos išsaugojimo į Prezidentę kreipėsi Rytų Lietuvos lietuviškų mokyklų mokytojai, lietuvių švietimo draugija "Rytas", kitos organizacijos ir 18 tūkst. Lietuvos piliečių.
"Prezidentė atkreipia ministro dėmesį, kad skirtingos egzamino sąlygos nepalankios ne tik lietuviams, bet ir tautinių bendrijų vaikams, kurie pasirinko mokytis lietuviškose mokyklose. Lietuva visada buvo daugiatautė, tokia ir išliks, ir visi yra Lietuvos piliečiai, todėl jokių privilegijų niekam neturi būti, visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos, kaip ir numato Konstitucija. Tokia yra principinė Prezidentės nuostata. Visi Lietuvos piliečiai turi būti vienodai raštingi", - po susitikimo sakė D. Ulbinaitė.
D. Grybauskaitė paragino ministrą ypatingą dėmesį skirti Rytų Lietuvos žmonių švietimui - anot jos, Rytų Lietuvos piliečiai negali būti prasčiau išsilavinę nei visos šalies žmonės.
"Visos Lietuvos piliečiai turi būti vienodai raštingi, o lietuvių kalba neturi būti jokių derybų ar politinių susitarimų objektas", - šalies vadovės poziciją perdavė jos atstovė.
Ministras D. Pavalkis pažadėjo riboti įsakymo galiojimą.
"Kiek jis man patinka ar nepatinka - nesiimsiu komentuoti, tačiau Prezidentei prižadėjau po egzamino rezultatų, kai bus pagal šitą tvarką priimtas egzaminas, nelaukiant jokių teismo išvadų, pristatyti rezultatus, ir manau, kad mes šio įsakymo galiojimą ribosime", - teigė jis.
D. Pavalkis patikslino, kad kyla klausimas, kiek laiko turėtų galioti įsakymas, kuriuo atsisakoma vienodo lietuvių kalbos brandos egzamino. Kita vertus, jis nepažadėjo, kad įstatymą peržiūrės, stabdys, keis.
"Peržiūrėsime egzaminų rodiklius, tačiau principinė nuostata yra, kad lietuvių kalbos egzaminą visi Lietuvos piliečiai laikytų tokį patį", - sakė švietimo ir mokslo ministras. Palengvintas lietuvių kalbos egzaminas bus iki šio egzamino pavasarį, vėliau bus vertinami rezultatai ir priimami sprendimai. Šiųmečio egzamino keisti, anot ministro, jau nebegalima.
"Rezultatai gali būti visiškai iškreipiantys sistemą, nes iš tikrųjų yra padaryti du palengvinimai tiek pagal teksto trumpumą, tiek pagal klaidų skaičių. Esu minėjęs, kad pavojus šito pasirašyto įsakymo buvo tas, kad gali kristi bendras lietuvių kalbos žinojimo lygis, ir Prezidentė būtent šitą problemą ir akcentavo", - sakė D. Pavalkis.
Reikalavimus dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino kelia valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kurie nori, kad Lietuvoje būtų leista mokytis pagal lenkų programas. D. Pavalkis pripažino oficialiai tokių kreipimųsi negirdėjęs, o gandų nekomentavo, tačiau sakė, kad "tai yra Lietuvos teritorija ir turi būti mokomasi lietuviškos mokyklos pagrindų".
"Tai, kas liečia valstybines mokyklas, taip ir bus", - garantavo jis.
Primename, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra priėmęs nagrinėti Seimo narių pareiškimą ištirti švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio įsakymo teisėtumą, kuriuo atsisakoma vienodo lietuvių kalbos egzamino.
Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai į LVAT kreipėsi vasario 28 d. Prašoma ištirti, ar švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio šių metų vasario 20 dienos įsakymas, kuriuo pakeista lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Konstitucijai, Švietimo įstatymui.
Pareiškėjai tvirtina, kad, priimdamas ginčijamą įsakymą švietimo ir mokslo ministras pagal galiojančias Švietimo įstatymo nuostatas turėjo laikytis brandos egzamino derinimo, rengimo ir tvirtinimo programos. Pasak jų, lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimai turėjo būti svarstomi Bendrojo ugdymo taryboje, Valstybinių egzaminų komitete, tačiau D. Pavalkis nė su viena iš minėtųjų institucijų savo veiksmų nederino.
Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šis egzaminas kartu yra ir stojamasis į aukštąsias mokyklas, prieš dvejus metus paskelbtose priėmimo sąlygose jam yra suteikta tam tikra reikšmė visoje bendrojo priėmimo sistemoje. Esą netikėtas egzamino palengvinimas akivaizdžiai mažina pasitikėjimą juo bei pažeidžia aukštųjų mokyklų lūkesčius.
Seimo nariai primena, kas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, kuris teigia, kad asmens lygybės principo turi būti laikomasi leidžiant įstatymus ir juos taikant, bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pats faktus savavališkai vertinti skirtingai. Dėl to lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos pakeitimai įtvirtina nuostatą, kad tautinių mažumų kalba besimokantys mokiniai, palyginti su lietuvių kalba besimokančiais mokiniais, traktuojami skirtingai.
Tiesa, LVAT sprendimą dėl lietuvių kalbos egzamino palengvinimo tautinių mažumų moksleiviams planuoja paskelbti jau pasibaigus egzaminų sesijai - iki liepos vidurio.
Teismas kovo pabaigoje atmetė prašymą bylą nagrinėti skubos tvarka, argumentuodamas, kad byla yra itin sudėtinga ir nacionaliniuose teismuose bus sprendžiama pirmą kartą.
