Savo priekaištus LMP prieš savaitę išsakė viešu laišku. Jie kritikavo D. Pavalkio sprendimą palengvinti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotis kitakalbiams.
„Visokių pareiškimų platinimas ir vieši laiškai šiuo metu, kai laukiame teismo sprendimo dėl valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ir brandos egzaminų sesijos, yra politikavimas.
Gerbiu mokinių apsisprendimą, tačiau kaitalioti egzaminų tvarkas jas sunkinant nematau galimybės“, - kalbėjo D. Pavalkis.
Į teismą vasario 28 dieną kreipėsi Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai, prašydami ištirti švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio įsakymo teisėtumą, kuriuo atsisakoma vienodo lietuvių kalbos egzamino.
Nors Seimo nariai ragino teismą priimti sprendimą kuo anksčiau, jis skundą nagrinės tiktai liepą, kai jau bus pasibaigusi šiemetinė brandos egzaminų sesija.
Strėlės – ankstesnei valdžiai
Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis mano, kad prasmingiausia būtų palaukti egzamino ir pažiūrėti, kokie bus rezultatai.
„Lietuvių kalbos įskaitos rezultatai rodo, kad ir lietuviškose, ir nelietuviškose mokyklose rezultatai buvo labai panašūs. Tai rodo, kad mūsų sprendimas buvo bent jau pagrįstas“, - sakė ministras.
Jis nelinkęs priimti visų strėlių dėl naujos egzamino tvarkos, mat ją palaimino buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, o dabartinis vadovas, kilus kitakalbių triukšmui dėl vienodo egzamino, nurodė užduotis palengvinti. Po to kilo dar vienas triukšmas – šįkart lietuvių, kurie su galimai geriau lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išlaikiusiais nelietuviškų mokyklų abiturientais stos į tą pačią eilę valstybės finansuojamai vietai aukštojoje mokykloje užimti.
„Ankstesnė valdžia yra priėmusi naują lietuvių kalbos ir literatūros egzamino laikymo tvarką. Ne mano išgalvota ji. Tačiau kadangi buvo didelis nelietuviškų mokyklų susirūpinimas, mes padarėme palengvinimą. Tačiau tai buvusios valdžios palikta, kaip čia pasakyti, dovanėlė.
Susitarkime aiškiai: jei mūsų strateginis tikslas – lietuvių kalbos egzaminas, tai mes į jį ramiai ir einame. O palengvinimai nėra strategijos ar meilės lietuvių kalbai keitimas“, - aiškino šalies švietimo ir mokslo vadovas.
Atspindėjo Vilnijos krašto baimę
Ar išties bus užtikrinamos lygios teisės lietuviams ir nelietuviams kovoti dėl nemokamų studijų aukštojoje mokykloje, jei per privalomą, o drauge ir svarbiausią, valstybinės kalbos egzaminą jie bus vertinami skirtingai? Gal išties dabartinė švietimo valdžia pasidavė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų spaudimui?
„Jie atspindėjo tą baimę, kuri kilo Vilnijos krašto nelietuviškose mokyklose. Jie įsiklausė į tą balsą, o tai parodė ir rinkimų rezultatai tame krašte“, - gynėsi ministras.
Pasak jo, derėtų nerimauti dėl ko kita: „Ar bendrai lietuvių kalbos egzaminas nėra pernelyg palengvinamas ir kitataučiams, ir lietuviams?“
Reikalavimai skiriasi
Kad ilgainiui lietuvių kalbos egzaminą ir lietuviai, ir kitakalbiai laikys vienodą, buvo susitarta dar prieš dešimtmetį. Tačiau žodžiai nebuvo palydėti darbais: nelietuviškose mokyklose mokiniai ir toliau buvo mokomi pagal kitokias, palengvintas, programas.
2011-aisiais, paskelbus, kad 2013-aisiais egzaminas jau bus vienodas, kilo didelis triukšmas – tokiomis pertvarkomis daugiausia piktinosi lenkai. Pastaruosius dvejus metus tautinės mažumos jau mokėsi pagal tokias pat programas, kaip ir lietuviai.
Šiemetiniame lietuvių kalbos egzamine bus pateiktos 2 samprotavimo rašinio temos ir 2 literatūrinio rašinio temos. Taigi bus galima rinktis 1 iš 4 užduočių.
Rašydami kandidatai galės naudotis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, o kandidatams, kurie baigė pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos (valstybinės) programą, bus galima naudotis ir dvikalbiais žodynais.
Valstybinis brandos egzaminas truks 4 valandas.
Jei kandidatas baigė pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programą lietuvių mokomąja kalba, turės parašyti ne mažiau kaip 500 žodžių rašinį, o jei baigė tautinės mažumos kalba, rašinio apimtis privalo siekti ne mažiau kaip 400 žodžių.
Kandidatai galės rinktis samprotavimo arba literatūrinį rašinį. Samprotavimo rašinyje reikės atskleisti temą, remiantis 1 autoriumi iš septynių, nurodytų prie temos, ir kontekstu. Literatūriniame rašinyje reikės atskleisti temą analizuojant 2 autorių kūrybą ir kontekstą – 1 autorių pasirenkant iš septynių, nurodytų prie temos, kitą – savo nuožiūra. Norint išlaikyti valstybinį brandos egzaminą, reikia surinkti 30 proc. visų už rašinį skiriamų taškų.
Pasirinkusiems laikyti mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą taikomi mažesni reikalavimai.
Mokyklinis brandos egzaminas truks 3,5 valandos. Kandidatas, pagrindinio ugdymo programą baigęs lietuvių mokomąja kalba, turės parašyti rašinį, kurį sudarys ne mažiau nei 350 žodžių. Tiems, kurie mokėsi tautinės mažumos kalba, pakaks rašinyje pavartoti 250 žodžių.
Šie kandidatai galės rinktis samprotavimo arba literatūrinį rašinį. Samprotavimo rašinyje reikės atskleisti temą remiantis 1 autoriumi iš septynių, nurodytų prie temos, ir kontekstu. Literatūriniame rašinyje reikės atskleisti temą analizuojant 1 autoriaus kūrybą. Kandidatas rinksis 1 autorių iš septynių, nurodytų prie temos.
Prie kiekvienos rašinio temos bus pateikta po 3 klausimus, kurie padės rinktis rašymo kryptį. Jais rekomenduojama naudotis, bet neprivaloma.
