„Atėjo, parodė popierių, kad neva šeimoje yra smurtaujama, ir paėmė vaikus“, - pasakoja T. Bendikienė, vis dar negalinti atsigauti nuo šoko.
Vaikų teisių gynėjams paskambino mokyklos rektorė. „Pas ją atėjo dvi mergaitės – vyresniosios dukters draugės. Viena mergaitė papasakojo, kad neva prieš dvejus metus matė, kaip tėtis, mama ir močiutė muša vaikus. Antroji mergaitė nieko panašaus nematė, nors taip pat nuolat pas mus lankydavosi“, - pasakoja atimtų mergaičių mama.
Tokio gandų lygio paliudijimo užteko, kad vaikai būtų iš šeimos atimti. „Rektorė paskambino, jie čia atbėgo iš karto, vasario 21 d. Tris kartus ėjo, viskas buvo gerai. Bet kovo 8 d. vis vien išsivežė vaikus“, - pasakoja T. Bendikienė.
Dabar mergaitės laikinai atiduotos globėjų norvegų šeimai. „Mergaitės verkia, ilgisi. Jos šokiruotos, visiškai nieko nesupranta. Vyriausioji Evelina visą laiką klausinėja, kodėl jos turi ten būti“, - sako mama, dukreles per visą šį laiką galėjusi pamatyti tik du kartus po dvi valandas – taip nustatė „Barnevarne“.
Norvegų šeimoje mergaitės gyvens iki gegužės 28 d. - tada vyks teismas, kad mergaitės būtų sugrąžintos tėvams. Bet pagrindinis teismas dėl bylos, kurią iškėlė „Barnevarne“, vyks rudenį.
Į Norvegiją sutuoktiniai atvyko iš Rusijos Kaliningrado srities. T. Bendikienė sakosi negalėjusi įsivaizduoti, kad šioje šalyje susidurs su tokiomis problemomis. „Pagimdžiau čia du vaikus. Nebuvau girdėjusi, kad čia dedasi tokie dalykai. Jeigu būčiau žinojusi, būčiau iš karto išvažiavusi“, - sako ji.
Pagalbos susigrąžinti dukreles Bendikai kreipėsi ir į įvairias Rusijos organizacijas bei įstaigas, ir į Lietuvos konsulatą.
Rusijos žiniasklaidoje atsirado spekuliacijų, kad „Barnevarne“ organizacija užsiima vaikų prekyba. Visos trys Bendikų dukterys yra ne Norvegijos, o Rusijos pilietės.
Be reikalo vaikų neatima
Norvegijoje jau daug metų gyvenanti lietuvė vertėja ir mokytoja Danguolė Einrem lrytas.lt pabrėžė, kad šioje šalyje vaikais labai rūpinamasi, ir be reikalo iš tėvų jų niekas neatima.
„Taip lengvai neatima. Bet jeigu yra pagrindas, tai labai lengvai atima“, - sako D. Einrem. Vien gando, pasak vertėjos, dažnai susiduriančios su panašiomis lietuvių problemomis, tarnyboms neužtenka. „Kai pasako – iš karto labai reaguoja. Bet kad tiktai kažkam pasakius vaikus atimtų – taip nebūna. Tam turi būti faktai“, - tikina ji.
Kartais atrodo, kad streso vaikui sukėlimo norvegai nelaiko jo teisių pažeidimu. D. Einrem nesutinka su tokiu požiūriu. „Aš labai džiaugiuosi, kaip fantastiškai čia dirba vaikų teisės. Galvoju, kodėl Lietuvoje taip nėra? Lietuvoje tiktai baudžia, bet nežiūri vaiko interesų. O čia labai atsižvelgiama į vaiko interesus“, - sako Norvegijos lietuvė.
Labai daug problemų lietuviams Norvegijoje kyla dėl kultūrų skirtumų. „Kultūrų skirtumas tikrai didelis, nors, atrodo, mūsų šalys labai panašios. Mes kaip tėvai truputį apsileidę vaikų atžvilgiu. Neprižiūrime savo vaikų taip, kaip Norvegijos piliečiai prižiūri“, - aiškina D. Einrem.
Į Norvegiją vykstantiems lietuviams D. Einrem visgi nepatartų vaikų palikti Lietuvoje. „Čia vaikams dėmesio skiriama tiek, kiek Lietuvoje tikrai neskiriama, - sako ji. - Taip greitai vaikų neatima. Pirmiausia stengiasi vaikams ir tėvams padėti, išsiaiškinti, gal jie turi kokių nors problemų, gal nėra, kur palikti vaikų, kol dirba. Sudaromos sąlygos, skiriami globėjai – kita šeima, dirbanti tokį darbą, jai valstybė apmoka“.
Pavyzdžiui, jeigu vaikas yra iš nepilnos šeimos, savaitgaliui jis gali būti pasiimamas į šeimą, kad pamatytų, kokia būna pilna, ką tokios šeimos nariai veikia laisvalaikiu, kodėl savaitgaliais vaikams skiriama daug dėmesio.
