Sunerimę Norvegijos lietuviai vaikų teisių gynėjus užvertė klausimais

Norvegijos Rogalando lietuvių bendruomenė, sunerimusi dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų apie Norvegijoje iš tėvų atimtus užsienio piliečių vaikus, susitiko su Norvegijos Sandneso savivaldybės vaikų teisių („Barnevern“) apsaugos specialistais. Susitikime dalyvavo apie 80 žmonių. Bendrijos pirmininkui tariantis dėl susitikimo su šios tarnybos viršininku, „Barnevern“ vadovas buvo maloniai nustebintas, nes, pasak jo, lietuvių šeimos neišsiskiria problematiškumu nei tarp norvegų, nei tarp kitų tautinių mažumų.

Smurtas šeimoje - labai galima priežastis vaikams paimti.<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Smurtas šeimoje - labai galima priežastis vaikams paimti.<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 2, 2013, 11:54 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 9:06 AM

Išsami ataskaita apie įvykusį susitikimą pateikta bendruomenės puslapyje lietuviairogalande.no.

Pranešėjai supažindino su Sandneso savivaldybės „Barnevern“ darbo taisyklėmis, kurios atitinka ir kitų savivaldybių taisykles – Norvegijos įstatymų visi turi laikytis. Sandeso „Barnevern“ vadovas pabrėžė, kad kalbės apie vaikų teisių pažeidimus Sandneso savivaldybėje.

Nemaža dalis užduotų klausimų buvo paveikti išankstinės nuomonės, suformuotos Lietuvos ir Rusijos žiniasklaidoje paskelbtų straipsnių, kuriuose daugiau remtasi vienos pusės argumentacija. Pirmoje susitikimo dalyje tvyrojo įtampa, nes pranešėjai nesuprato esamo klausytojų konteksto – atrodė, kad tėvai baiminasi, jog „Barnevern“ už mažiausią ar tariamą prasižengimą nori atimti jų vaikus. Po pertraukos, antroje dalyje įtampa atslūgo, o susitikimas baigėsi padėkos plojimais už geranoriškumą ir informaciją, kuri išsklaidė sukurtus mitus.

Pristatymas apie Sandneso savivaldybės veiklą buvo suskirstytas į 6 dalis:

1. Informacija apie Sandneso „Barnevern“.

„Barnevern“ - tai organizacija, skirta užtikrinti vaiko teises vadovaujantis Norvegijos įstatymais. Sandneso „Barnevern“ suskirstyta į 4 skyrius, kuriuose dirba apie 70 darbuotojų:

- Budintys darbuotojai darbui su paaugliais (13–18 (23) metų amžiaus).

- Vaikų skyrius (0–13 metų amžius).

- Administracija.

- Vaikų priežiūros ir šeimos pagalba.

2. Pranešimas į „Barnevern“.

Kas vyksta, kai „Barnevern“ gauna pranešimą apie vaikų teisių pažeidimą? Pranešimai gali būti oficialūs ir anoniminiai.

2012 metais Sandneso „Barnevern“ gavo apie 750 pranešimų. Pranešimai gaunami iš visuomeninių įstaigų, t. y. mokyklų, darželių, sveikatos įstaigų, taip pat kaimynų, tėvų ir pan.

Pranešimas svarstomas, ir sprendimas turi būti priimtas per vieną savaitę. Per tą savaitę „Barnevern“ nusprendžia, ar pradėti tyrimą, ar ne. Jeigu pranešimai yra iš policijos ar kitų visuomeninių įstaigų, jie privalo tyrimą pradėti. Apie 45 proc. visų pranešimų yra atmetami kaip neturintys pagrindo.

3. Tyrimas.

Kaip tiriama, ar yra pažeistos vaikų teisės?

Tyrimo trukmė yra 3–6 mėnesiai. „Barnevern“ lankosi vaiko namuose, kalbasi su vaikais, tėvais, renka informaciją iš mokyklos, darželio, kaimynų ir t. t. Visa informacija privalo būti registruojama raštiškai. Tyrimo pabaigoje paruošiama ataskaita – protokolas.

4. Pagalbos priemonės.

Kokios yra pagalbos priemonės šeimai ir vaikams.

Jeigu nusprendžiama, kad šeimoje yra pažeidžiamos vaiko teisės, „Barnevern“ privalo suteikti tėvams ir vaikams pagalbą. Pagrindinis uždavinys – padaryti viską, kad vaikas gyventų su savo biologiniais tėvais. Apie 250 šeimų šiuo metu Sandneso savivaldybėje gauna pagalbą iš „Barnevern“.

Kokios tai šeimos? Pavyzdžiui, tėvai nesugeba vaikams nustatyti elgesio ribų, nemoka išreikalauti laikytis savo pareigų, alkoholizmas, narkotikai, kriminaliniai nusikaltimai, tėvai turi psichikos problemų, smurtas, paauglių svaiginimasis ar elgesio problemos ir kiti veiksniai, kurie lemia neteisingą vaiko vystymąsi. Pati pagalba yra įvairi – nuo patarimo ir gairių nustatymo iki „Barnevern“ darbuotojų reguliaraus lankymosi namuose, darželio skyrimo ir t.t.

Kas bendradarbiauja teikiant pagalbą 5, 9 ar 14 metų amžiaus vaikui?

Tai gali būti patys tėvai, darželis, mokykla, sveikatos įstaigos, įvairių organizacijų darbuotojai, nukentėjusių pagalbos centrai, šeimos ir draugų tinklas, policija ir kitos savivaldybės ar valstybinės tarnybos.

5. Vaikai globėjų šeimose.

Kada ir kaip vaikai paimami iš tėvų.

Jeigu į suteiktą pagalbą tėvai nereaguoja ir situacija nesitaiso, vaikai gali būti paimti iš tėvų ir atiduoti į globos namus ar globėjams. Bet tai nereiškia, kad jie negali būti gražinti atgal tėvams, situacijai susitvarkius. Yra šeimų, iš kurių vaikai yra paimti po keletą kartų ir vėl grąžinti tėvams. Pagrindinis dalykas, akcentuotas pranešėjo, norint susigrąžinti vaikus – „Barnevern“ nustatytų tam atvejui taisyklių vykdymas. Šiuo metu Sandeso savivaldybėje pas globėjus yra 135 vaikai.

Visi vaikų paėmimai turi būti patvirtinti teisėjo.

Tam tikrais sudėtingais atvejais vaikai gali būti paimti ir be tyrimo, tą pačią dieną. Jau kitą dieną „Barnevern“ vadovas turi pristatyti raštišką paaiškinimą – ataskaitą teisėjui, kodėl buvo imtasi šių priemonių. Dažniausi atvejai - kada šeimoje yra smurtas ar didelis svaigalų vartojimas, kur vaikai palikti be priežiūros.

Paimtus vaikus pirmiausia bandoma apgyvendinti pas artimuosius – pas dėdes, tetas, senelius ar kitus giminaičius, draugus ar pažįstamus. Pranešėjas minėjo, kad būtų labai sveikintina, jeigu daugiau užsieniečių šeimų sutiktų būti globėjais. Tuomet vaikas papultų pas tos pačios tautybės globėjus. Neatsiradus tokių, o ypač giminaičių, vaikas papuola pas eilės tvarka išrinktus globėjus.

„Barnevern“ nesiunčia globai į tėvynę, jeigu nėra dvišalės bendradarbiavimo sutarties tarp vaikų globos įstaigų. Norvegija nėra Europos Sąjungos narė, todėl Europos Sąjungos sutartys Norvegijoje negalioja.

6. Klausimai.

Buvo pasakyta, kad apie konkrečius atvejus ir asmenis jie kalbėti negali.

Į didžiąją dalį pateiktų klausimų negalima pateikti vienareikšmio atsakymo. Visada atsižvelgiama į esamą situaciją. Juk ne tas pats, kai vaikas paliekamas vienas namuose valandai po pamokų ir aštuonioms valandoms iki vidurnakčio. Reikalingas platesnis situacijos paaiškinimas, reikalingas kontekstas. Keletas neesminių smulkmenų visumoje gali sukurti sudėtingą situaciją.

Už vyno stiklinę vakarienės metu vaikų neatima. Gėrimas gėrimui nelygus, visai kas kita yra girtavimas.

Purtyti, suduoti vaikui per užpakalį ar kitaip agresyviai fiziškai kontaktuoti su vaiku pagal Norvegijos įstatymus yra smurtas. Smurtas šeimoje - labai galima priežastis vaikams paimti. Nėra konkrečiai nustatyto amžiaus, kada vaikai gali būti vieni namuose. Tai priklauso nuo pačių vaikų savarankiškumo, kokiu dienos metu ir kaip ilgai jie gali būti vieni. Pavyzdžiui, jeigu pirmaklasis 7 metų vaikas grįžta iš mokyklos (apie 14 val.) ir vienas namuose būna iki 20 val. vakaro, tokia situacija atkreiptų „Barnevern“ dėmesį, ypač, jeigu situacija kartojasi sistemingai.

Klasikinis pavyzdys ir gana dažnai pasitaikanti situacija - „Barnevern“ dėmesį atkreipia smurtas tarp sutuoktinių. Jei smurtas nesiliauja, vaikai apgyvendinami pas globėjus. Jeigu smurtaujantis tėvas (jei smurtauja tėvas) išeina ir negyvena tuose namuose, vaikai grąžinami motinai. Procesas laikomas užbaigtas. Antra situacija - smurtaujantis tėvas neišeina, ir vaikų motina gyvena su juo toliau. Vaikai paimami, kol tėvai susitvarko santykius, po to smurtaujantis tėvas išeina. Vaikai grąžinami motinai.

Vėlai vakare po vakarėlio žmona vairuoja automobilį ir veža namo vaikus ir neblaivų vyrą, ramiai mieganti gale. Juos sustabdo policija. Ar jie praneš apie tai „Barnevern“? Atsakymas – ne, nes jokios vaikų teisės nepažeistos. Vienas iš sutuoktiniu visiškai veiksnus prižiūrėti vaikus.

„Barnevern“ paėmus vaikus, jei tėvai nesutinka su tokiu sprendimu, jie gali kreiptis į teismą ir gauti nemokamą teisinę pagalbą (advokatą).

Vaikų paėmimo atveju į vaikų norus neatsižvelgiama. Vaikai pagal įstatymą, kol yra nepilnamečiai, tokiose sudėtingose situacijose neturi sprendžiamosios galios. Bet pirminė vaiko nuomonė yra svarbi.

Jeigu kyla kokių nors klausimų, visada galima kreiptis į „Barnevern“. Jie yra kiekvienoje savivaldybėje. Esant norui, galima kreiptis anonimiškai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.