Kauno valdžiai atrodo, kad geriausia trečdalį milijono litų skirti blaivyklai įrengti.
Tokia įstaiga Kaune duris užvėrė 1998-aisiais, o po dvejų metų jų neliko visoje Lietuvoje.
Dabar svaigalų arba kvaišalų padauginę veikėjai vežami į gydymo įstaigas ir dažnai trukdo medikams atlikti tiesiogines pareigas.
Visų miestų gydytojai kažkaip susidoroja su šita problema ir minčių atgaivinti blaivyklas nekyla.
Negi kauniečiai taip nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus, kad be blaivyklos jau neįmanoma išsiversti?
Gal tikrai remontuojama tiek daug gatvių duobėse apgadintų automobilių, kad vairuotojai priversti persėsti į troleibusą, o pyktį malšina pernelyg dažnai kilnodami alaus bokalus.
Politikai šį sumanymą paviešino iškart po savivaldybių tarybų rinkimų 2011-ųjų pavasarį. Po pusmečio miesto valdžia pasikeitė, tačiau naujos blaivyklos idėja liko gyva. Retas atvejis, kad sutaptų tiek valdančiųjų, tiek opozicijos nuomonė.
Jei Kauno valdžia tikrai nori pasigirti nauja blaivykla, reikėtų ieškoti naujoviškų projekto finansavimo formų, mat šio strategiškai svarbaus objekto patalpas planuojama remontuoti lėšomis iš Privatizavimo fondo, o jis beveik visada būna tuščias.
Gal reikėtų pasirašyti koncesijos sutartį su „Stumbro” įmone arba kitu alkoholinių gėrimų tiekėju. Įrengtuose patogiuose poilsiui skirtuose blaivyklos kambariuose kauniečiai mielai sutiktų praleisti naktį, o tai, tikėtina, dar padidintų gamintojų apyvartą.
Kitas pasiūlymas – blaivyklą pavadinti blaivybės šaukliu vadinamo jaunalietuvių vado, Kauno vicemero S.Buškevičiaus vardu, o politikas kilniam tikslui galėtų skirti dalį savivaldybėje gaunamo atlyginimo.
