Nacionalinės svarbos objektu laikytas Šventosios upės kairysis takas kurį laiką buvo Anykščių valdininkų pasididžiavimas. Jis skirtas turistams keliauti pėsčiomis ir važiuoti dviračiais, sustojant apžiūrėti gamtos ir kultūros įžymybių.
Tačiau nepraėjus nė metams upės potvynio vandens išklaipytais takeliais tik retas pabando žirglioti. Be to, paaiškėjo, kad milijonus kainavusio tako savivaldybė nėra apdraudusi.
Viltys sudužo į šipulius
Kai kurie anykštėnai dar tiesiant taką sakė, kad taip neapgalvotai dirbant Europos Sąjungos milijonai metami į balą. Arba tiesiog plaunami į kažkieno kišenę.
Dalis medinio tako buvo tiesiama teritorijoje, kurią nuolat užlieja Šventosios vanduo.
Šių metų sausį maždaug dviem metrais pakilusi Šventoji užliejo krantinę. Po vandeniu atsidūrė ne tik betoninėmis trinkelėmis grįstas takas, bet ir dalis naujai nutiesto medinio tako Gaisrininkų saloje ir ties Dainuvos slėniu.
Tuo metu, kol vanduo sėmė krantinę, Anykščių savivaldybės specialistai guodėsi viltimis. Jie tvirtino, kad pasibaigus potvyniui specialiai apdorotos medinės tako lentelės atrodys tarsi naujos.
Bet vandeniui nuslūgus atsivėrė liūdnas vaizdas – medinis lentelių takas dėl susiklaipiusių ir šalčio iškeltų medinių polių tapo panašus į kalnelių atrakcioną.
Kai kurie anykštėnai neseniai naujumu švietusias tako lentas tiesiai šviesiai pavadino brangiai kainavusia malkų krūva.
Šalia betoninio tako esanti žibintų eilė taip pat gerokai pasviro. Vanduo ir ledas padarė savo darbą – šaltis pakėlė negiliai įbetonuotus apšvietimo stulpus.
Tiesa, jie prieš kelias dienas sutvarkyti. Tačiau vakare krantinė tebeskendi tamsoje, nes dėl potvynio buvo pažeista ir elektros instaliacija.
Į potvynius numota ranka
Šventosios pakrantėje gyvenantis garbaus amžiaus anykštėnas, buvęs banko valdytojas Klemensas Bagdonas piktinasi, kad įrengiant kairiąją upės krantinę buvo iššvaistytos tokios pinigų sumos: „Pasakykite, koks kvailys suprojektavo vieną šalia kito du takus?
Kam reikėjo šalia betoninio kasmet upės užliejamoje pievoje įrengti dar vieną medinį taką?”
Praeityje šūsnis įvairių darbų sąmatų ir techninių dokumentacijų peržiūrėjęs ir vertinęs anykštėnas mano: krantinės ir turistines erdves jungiančių takų idėja puiki, tačiau darbų projektas nevykęs.
Projektuotojų ir statybininkų klaidų mato ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Anykščių posto stebėtojas Petras Buterlevičius.
Specialistas stebisi, kad prieš pradedant projektą niekas nesidomėjo potvynių statistika. P.Buterlevičius tik kartą iš savivaldybės sulaukė skambučio.
„Manęs buvo paklausta, ar Anykščiuose būna potvynių. Atsakiau, kad būna. Tiek to domėjimosi ir tebuvo. Pas mus potvynių būna ne tik pavasarį, bet ir rudenį.
Šiais metais potvynis buvo be ledonešio. Bet kai nugarmės ledai, tuomet iš tos medinės tako dalies nieko neliks”, – kalbėjo gamtos stebėtojas.
Valdininkai – optimistai
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Valentinas Patumsis tikino, kad tokie potvyniai kaip šiemetis pasitaiko kartą per 20 metų, todėl ateityje jų nebereikėtų bijoti.
„Remontuojant taką išlaidų bus gerokai mažiau, nei tikėtasi. Rangovai žadėjo nebrangiai pataisyti vandens pažeistus medinius takus. Statybininkai pakeltus polius pritrumpins, ir takas vėl bus lygus”, – kalbėjo V.Patumsis.
Jis sutiko, kad šalia betoninio tako suprojektuotą ir vandens suniokotą medinį būtų galima laikyti pertekliniu, kitaip tariant – nereikalingu. Kiek jis kainavo, V.Patumsis negalėjo pasakyti.
Valdininkas patikino, kad daugiau nuostolių kairiajame take pridarė ne gamta, o chuliganai. Jie sudaužė kelis stiklinės apžvalgos aikštelės stiklus ir pridarė maždaug 3 tūkstančius litų nuostolių.
V.Patumsis neįvardijo, kiek savivaldybei kainuos gamtos ir chuliganų padarytų nuostolių šalinimas.
Tačiau tako priežiūrai per metus reikėtų maždaug 180 tūkstančių litų. Tiesa, kol kas savivaldybė gali skirti mažiau nei pusę reikalingų lėšų.
