Išvadas pasidarykite patys. Beje, jeigu jus geba užhipnotizuoti televizija, tuomet patikėsite ir šiuo straipsniu.
„Pavyzdžiui, kai vaikas sėdi prie televizoriaus, galima uždėti ranką jam ant galvos ir pasakyti: „Na, miegok toliau“. Ir jis giliai užmigs, nes iš anksto buvo užhipnotizuotas televizoriaus“, - tikina I. Davydovas.
Efektai dėmesiui pritraukti
Siekiant pritraukti žmogaus dėmesį, televizijoje naudojamas ne vienas efektas. Iš eilės pateikiami ryškūs vaizdai, sukuriant ypatingą šviesos pojūtį, ir kuo jis stipresnis, tuo labiau prikaustomas ir dėmesys, o su juo – ir žmogaus sąmonė (pasąmonė). Tas pats galioja ir garso efektams.
Informacijos pateikimo naujoviškumas ir neįprastumas taip pat žmogų traukia prie ekrano.
Psichoterapeutas V. Faiviševskis įrodė, kad žmogaus veido rodymas stambiu planu yra ypač veiksminga hipnotizavimo aplinkybė, nes televizijos žiūrovas iš karto žiūri į jį su simpatija arba pasibjaurėjimu.
Netinkamo kandidato portretą galima parodyti kaip stiklinį vitražą ir kokiu nors pagrindu jį sudaužyti. 50 proc. žmonių, kuriems jis anksčiau patiko, neis už jį balsuoti, tvirtina I. Davydovas ir pabrėžia, kad tai įrodyta medicininiais eksperimentais.
Hipnotizuojantis televizinės informacijos poveikis bus dar stipresnis, jeigu pranešimas bus skaitomas niūriu balsu, išgąstingu veidu.
Ne mažesnį poveikį turi ir „neutralus“ metodas – politinių lyderių reitingas. Televizijos žiūrovams daug kartų rodoma, kokie jie populiarūs „daugumos“ akyse. Pradžioje žmonės nesutinka, po to pripranta ir užmiršta savo pačių nuomonę. Kai paprastam žmogui daug kartų kala į galvą lygiai tą pačią kandidatų vardų seką, galiausiai jis nueis balsuoti būtent taip, kaip jį išmokė. Taigi, „populiarių“ kandidatų sėkmė užprogramuota.
Dar vienas įdomus būdas – politinės reklamos užsakovo portretą parodyti viršutinėje ekrano dalyje šviesiame rėme. Toks atvaizdas įstringa sąmonėje kur kas giliau, nei kiti. Dauguma balsuos už šį kandidatą net nesuprasdami, kuo jis jiems patiko. O jeigu jo atvaizdas žiūrovams bus rodomas dar ir apsuptas auksinės spalvos, kuri dar priimtinesnė psichikai, poveikis bus nenugalimas.
Hipnozės technika televizoriuje
Kad žmogus būtų greičiau įvestas į hipnozės būseną, žmogaus dėmesys trumpai sustabdomas viename taške, ties nuotrauka ar nejudančiu objektu. Pavyzdžiui, prieš informacines programas rodomos įvairios nuotraukos su peizažais.
Medicinoje hipnotizuojant naudojami greito šviesos blyksnio, didelio garso efektai, po kurių stiprus nervų sistemos suaudrinimas greitai keičiamas slopinimu. Šį metodą galima stebėti įvairiuose reklaminiuose klipuose ir laidose, taip pat televizijos ir kino filmuose. Pažymėtina, kad šis metodas taikomas ir šamanų praktikoje bei pagoniškuose ritualuose.
Mėgstamas kai kurių televizijos ir radijo laidų vedančiųjų metodas – kartoti vieną ir tą pačią mintį keletą kartų iš eilės, šiek tiek keičiant formuluotę.
Filmų nutraukimas pačiu įdomiausiu momentu skatina žiūrovus nekantriai laukti naujos serijos – taip jis tampa suinteresuotas ir atviras naujam įtaigos seansui.
Televizijos serialai – tai serijinė hipnozė. Nesibaigiantys filmai rodomi tam, kad žiūrovai labiau atsipalaiduotų ir padidėtų jų imlumas hipnozei. Išvargęs darbe žmogus ilsisi žiūrėdamas bet kokį „muilą“, ir po to geriau miega. Bet po šiuo teigiamu aspektu slypi ir daug psichologinių priedų. Pavyzdžiui, reklama. Ji eina tiesiai į pasąmonę, be jokios kritikos, kai žmogus leidžia televizoriui save užhipnotizuoti. Neatsitiktinai Vakaruose taip išplitusi vadinamoji pirkimo manija. Žmonės eina į parduotuves, prisiperka krūvą prekių, o namie su siaubu pamato, kad jos jiems visai nereikalingos.
Taip elgiasi ir daugelis televizijos žiūrovų, kai įdomiausioje serialo vietoje jiems reklamuoja ne prekes, o politikus. Užhipnotizuoti jie bėga jų rinkti, bet po to su siaubu pamato, kad tokie politikai jiems, švelniai tariant, nereikalingi.
Skaitmeninė technika
Kompiuteriniai specialieji vaizdo efektai įtraukia žiūrovą savo fantastiška vaizdų ir garsų harmonija. Jie akimirksniu įsiskverbia į psichiką, siekiant įdiegti arba pakeisti psichinius procesus.
Pavyzdžiui, specialieji efektai gerbiamą žmogų gali paversti idiotu. Kas tik nebuvo daroma Rusijoje televizijos ekranuose su Maskvos meru Jurijumi Lužkovu – dedamas perukas, priklijuojama barzda, didelės ausys, ir t.t. Daugeliui žiūrovų suveikia primityvi logika – jeigu taip su juo elgiamasi, vadinasi, jis blogas. Bet gali būti ir priešingas poveikis – kankinys, iš kurio atvirai tyčiojamasi.
Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos leidžia naudoti ir kur kas sudėtingesnių būdų. Rusijos televizijos ir radijo institute, naudojantis jų sukurtu paslėptų intarpų detektoriumi, kuris gali visą parą zonduoti eterį, buvo aptikta, kad viename iš filmų paraleliai rodomas ir kitas pasakojimas. Veiksmas vyksta ekrano kampe. Tai yra, paslėptą informaciją galima rodyti tiesiai kadre.
Rusijos žurnalistams teko girdėti, kad panašūs būdai jau buvo naudojami rinkiminėse kampanijose. Tai atrodo maždaug taip: kandidatui, kurį reikia „kilstelėti“, pripiešiama tinklainei, pasąmonei (bet ne sąmonei) pastebima aureolė. O jeigu reikia sukelti antipatiją politiniam oponentui, kas 25 kadrus jam pripiešiamos, pavyzdžiui, vampyro iltys arba antrajame plane leidžiami kadrai su gyvūnų lavonais.
Patikrinimas parodė, kad internete paslėptos vaizdinės informacijos dar daugiau, nei televizijoje. Kiekvienais metais ji tampa vis pavojingesnė. Šalia kompiuterinių virusų atsiranda psichotropiniai virusai, išvedantys iš rikiuotės ne tik techniką, bet ir žmogaus psichiką.
Tiesiai į pasąmonę
Dar praėjusio amžiaus pradžioje garsus mokslininkas V. M. Bechterevas atrado konkrečių signalų ir melodijų rinkinį, kurie leidžia patekti į žmogaus pasąmonę. Šie veiksniai, patekę į smegenis, atjungia tam tikrus sąmonės centrus. Toliau eina pranešimas, kuris, nepriklausomai nuo žmogaus, gerai įsirėžia jo atmintyje. O tada – vėl signalas arba melodija, jau uždaranti išorinės informacijos patekimą į pasąmonę. Šis išradimas buvo efektyviai naudojamas kuriant J. Stalino asmenybės kultą. Televizijos ir interneto techninės galimybės leidžia dar efektyviau be leidimo įsiskverbti į žmonių sąmonę.
Įrodyta, kad psichikos įtampos ir slopinimo kaita stiprina įtaigą. Televizijoje tai pasiekiama keičiant laidų pobūdį, kuomet viena būtinai bus rimta, o po jos – lengvo turinio ir linksma.
Parengė Jurgita Noreikienė
